VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus, praneša "Sodra".
"Sodros" apžvalga rodo, kad tokias ir didesnes draudžiamąsias pajamas uždirba kas trečias dirbantysis.
Gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos padidėjo 111 eurų.
Kaip pažymi "Sodros" Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, darbo pajamų augimo tempas šalyje išlieka nuoseklus, tačiau skiriasi priklausomai nuo regiono.
"Pastebime, kad skirtinguose šalies regionuose vidutinės gyventojų pajamos gali skirtis 30 – 40 proc. Pajamų augimo tempą bei dydį diktuoja didieji miestai, kurie lemia pokyčius ir žiedinėse savivaldybėse arčiau didžiųjų miestų, o periferiniuose regionuose gyventojų pajamos išlieka mažesnės", — teigė Zitikytė.
Iš 60 šalies savivaldybių pusė visų Lietuvos dirbančiųjų yra šešiose savivaldybėse: Vilniaus mieste ir rajone, Kauno mieste ir rajone, Klaipėdos mieste bei Šiaulių mieste, būtent pajamų augimas čia labiausiai lemia šalies darbo užmokesčio tendencijas.
Didžiųjų savivaldybių lyderiais pagal pajamų augimą tapo Kauno miestas ir rajonas, kur vidutinės darbo pajamos augo 10 proc., kai, palyginti, Vilniuje ir Vilniaus rajone augimas siekė 9 proc. Šiauliuose — 8 proc., o Klaipėdoje — 7 proc.
Kita vertus, pajamų augimo rekordininke tapo Širvintų rajono savivaldybė, kur pajamos augo 17 proc., o lėčiausiai — 7 proc. pajamos augo ne tik Klaipėdos mieste, bet ir Panevėžio miesto, Radviliškio, Pasvalio rajonų savivaldybėse.
Vidutinių draudžiamųjų pajamų lyderis ir toliau išlieka Vilniaus miestas, kur vidutinės pajamos siekia 1 490 eurų. Kauno mieste ir rajone vidutinės pajamas siekia maždaug 1 250 eurų, Klaipėdoje — 1 180 eurų, o Šiauliuose — 1 000 eurų.
Dar didesni pajamų skirtumai tarp sostinės ir periferinių regionų. Šalčininkų, Skuodo, Vilkaviškio, Kelmės, Pagėgių, Kalvarijos savivaldybėse vidutinės darbo pajamos svyruoja apie 900 eurų ir yra kone 40 proc. mažesnės nei Vilniuje.
Pasak Zitikytės, dažniau pajamų padidėjimo atvejų galima rasti tarp mažiausias pajamas uždirbusių gyventojų, kurių darbo pajamų dydis tiesiogiai priklauso nuo MMA.
Mažesnes nei minimali mėnesio alga pajamas šį rugsėjį uždirbo 9 proc. darbuotojų. Palyginimui, 2017 metais, dar prieš įvedant socialinio draudimo įmokų "grindis", jų dalis siekė 14 proc. Tai reiškia, kad šią kartelę per dvejus metus peržengė 50 tūkst. darbuotojų.
