VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Neseniai "Instagram" tinklaraštininkas Kirilas Terešinas, žinomas kaip "Ruki bazuki", atliko pirmąją operaciją, kad pašalintų vazeliną iš bicepsų. Jaunuolis jį daugybę kartų leidosi, kad rankos vizualiai atrodytų didesnės. Laikui bėgant tai sukėlė uždegimą. Kodėl tokios injekcijos pavojingos — rašo RIA Novosti autorė Tatjana Pičugina.
Pavojingas raumenų didinimas
Terezino bicepso vazelinas sukėlė sensaciją. Tinklaraštininko, kuris, beje, save vadina keistuoliu, gerbėjai tikėjosi išgirsti apie sintolį. Ši medžiaga, kurią kultūristai naudojo raumenims didinti, buvo išrasta 1990 metų viduryje Vokietijoje kaip pigus parafino ir vazelino pakaitalas, kurio plastikos chirurgai jau seniai atsisakė dėl daugelio komplikacijų.
Sintolis, kuris yra kosmetinių aliejų mišinys, į kurį pridėta lidokaino ir alkoholio, yra labai populiarus tarp kultūristų, tačiau yra užregistruota daug atvejų, kai jo vartojimas turėjo rimtų padarinių sveikatai. Kalbama apie nuolatinį raumenų patempimą, vietinį uždegimą, kraujagyslių užsikimšimą ir net širdies smūgį.
Taigi, 2012 metais 29 metų kultūristas Marburgo universitetinės ligoninės (Vokietija) gydytojams pasiskundė dėl peties raumenų skausmo ir deformacijos.
Prieš ketverius metus jis padarė 16 sintolio injekcijų į bicepsus pas draugą, neturintį gydytojo leidimo. Laikui bėgant jo rankos pradėjo skaudėti, vyras turėjo nustoti treniruotis. MRT tyrimas parodė daugybę medžiagos sukeltų audinių pažeidimų, pluoštinio audinio padidėjimą ir uždegimą. Tiesą sakant, raumenys virto vienu dideliu randu. Visa tai buvo pašalinta chirurginiu būdu.
Kitas pavyzdys. 44 metų vyrą išvežė į Šventojo Kryžiaus ligoninę Majamyje (JAV). Jam buvo sunku, išmušdavo tai karštis, tai šaltis. Paaiškėjo, kad vos prieš keturias valandas jis įsileido sintolio į abu bicepsus. Rentgeno metu nustatyta pneumonija. Po gydymo antibiotikais pacientas buvo išleistas namo. Tokio pobūdžio komplikacija tapo naujiena mokslininkams.
Ar hialuronas nekenksmingas?
Injekcijos po oda, siekiant pagerinti išvaizdą, yra plačiai paplitusios pasaulyje. Tačiau yra ir daugiau nemalonių pasekmių. Per dešimt metų JAV mokslininkai suskaičiavo 3782 komplikacijas, susijusias su odos užpildais. Beveik pusė yra hialurono rūgštis, polilaktidas sudaro 40 proc., kalcio hidroksilapatitai sudaro 15 proc., o akrilo derva — mažiau nei 1 proc.
Tipiškos komplikacijos — mazgai ir navikai, infekcijos, alergijos, išeminės ligos. Kartais autoimuninės ligos, regos sutrikimai, insultas.
Gyvūnų organizme esanti hialurono rūgštis sudaro tarpląstelinę daugelio audinių matricą. Tai laikoma nekenksminga, biologiškai nesuderinama su žmogaus kūnu ir aktyviai naudojama medicinoje ir kosmetologijoje. Praėjus šešiems mėnesiams po injekcijos, ši medžiaga skyla be pėdsakų, kitaip nei sintetiniai užpildai, tokie kaip kalcio hidroksilapatitai ar silikonas.
Daug problemų, susijusių su hialurono rūgšties naudojimu, nutinka siekiant padidinti vyro lytinį organą. Ši procedūra populiari Pietryčių Azijoje ir visai neseniai imta taikyti kai kuriose Rytų Europos šalyse kaip alternatyva chirurgijai.
Gydytojai iš Pietų Korėjos pažymi, kad dauguma problemų kyla dėl neteisingo šaltinio pasirinkimo, medicininių klaidų. Paskelbta keletas įspėjimų apie riziką, susijusią su šia procedūra.
Japonijos Tokijo universiteto mokslininkai cituoja 35 metų paciento, kuris prieš dešimt metų apipjaustė ir nedelsdamas suleido hialurono rūgštį į varpą, pavyzdį. Netrukus injekcijos vietoje susiformavo keistas darinys, kuris buvo pašalintas klinikoje, tačiau po dvejų metų jis vėl pasirodė. Straipsnio autoriai rašo, kad ši komplikacija pastebima ne daugiau kaip 0,42 proc. tų, kuriems atlikta procedūra. Uždelstas poveikis galimas dėl kai kurių žmonių reakcijos į hialurono rūgštį, gautą mikrobiologiniu metodu, arba iš paukščių.
Lježo (Prancūzija) gydytojai aprašė atvejį, kai jaunas vyriškis skundėsi varpos skausmu ir patinimu. Prieš tai jam suleido vazelino po oda. Chirurgai turėjo įsikišti. Mokslininkai ieškojo panašių pavyzdžių literatūroje ir nustatė, kad Vengrijoje 2006–2012 metais užregistruotos 78 komplikacijos dėl vazelino injekcijų intymiuose organuose.
Implantai ir vėžys
1997 metais moteriai, turinčiai krūtų implantus, pirmą kartą buvo diagnozuota anaplastinė stambiųjų ląstelių limfoma — ypatinga limfinės sistemos vėžio rūšis.
Nors liga yra labai reta — ne daugiau kaip 0,3 proc. pacientų iš šimto tūkstančių — JAV paskelbė įspėjimą, kad krūtų implantai gali sukelti limfomą. 2016 metais šios rūšies riziką pripažino PSO (Pasaulio sveikatos organizacija).
Neseniai paskelbtame Piacento klinikos ir Parmos universiteto (Italija) mokslininkai praneša apie 75 metų moterį, kuri skundėsi skausmais kairėje krūtyje ir uždegimu. Nuo 2001 metų ji turėjo silikoninius krūtų implantus.
Ultragarsas parodė tvirtą darinį, kurio matmenys buvo 46–39 mm ties protezo kraštu. Mikroskopinis tyrimas atskleidė pokyčius, būdingus anaplastinei stambiųjų ląstelių limfomai. Protezas buvo pašalintas, pacientei buvo paskirta radioterapija.
