O visai neseniai žurnalistai apkaltino susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ketinimu papirkti savo rinkėjus rajono, kuriame ministras iškėlė savo kandidatūrą, kelių remontu.
— Linai, kaip tau patinka žinios apie kelio prie premjero namų remontą? Asmeniškai aš pasipiktinęs dėl tokių triukų su pinigais, kurie skiriami visų Lietuvos kelių, o ne tik tų gatvių, kuriose gyvena mūsų aukšto lygio valdininkai, remontui!
— Na, Artūrai, aš gyvenu daugiaaukščiame pastate, tipiškame sostinės rajone, ir keliai aplink mano namą yra geros būklės. Bet mano uošvė gyvena priemiestyje ir privažiuoti iki jos namo beveik neįmanoma. O valdžia kelią į jos namą žada nutiesti tik 2025 metais. Ir įsivaizduok, kiek tokių kelių yra visoje Lietuvoje!
— Todėl man ir pikta, kodėl iš pradžių remontuojami keliai ne atokiuose kaimuose, o klestinčiame Vilniaus krašte! O dar ir gatvėje, kurioje gyvena ministras pirmininkas!
— Na, jei nekreipsime dėmesio į emocijas, tuomet reikia paklausti: o ką, ministras pirmininkas ar kiti tos gatvės gyventojai nėra Lietuvos piliečiai? Ar Vilniaus krašto keliai nėra Lietuvos valstybės teritorijoje? Jei visiems taip kaip tau atrodys, tada niekur kelių nesutvarkys. Juk visur gyvena koks nors Seimo narys ar savivaldybės atstovas. Tuomet juos visus galima bus apkaltinti.
Taigi išeina, kad Jaroslavas Narkevičius, tapęs susisiekimo ministru, dabar turėtų vengti savo rinkėjų ir uždrausti Trakų rajono, kuriame jis iškėlė savo kandidatūrą, valdžiai remontuoti ten kelius?
— Na, aš nežinau... Žinoma, tu teisus. Bet žiniasklaida skelbia tokias antraštes, kad atrodo, jog Vilniaus rajono administracija bando įsiteikti premjerui.
— O tu nepastebėjai, kad mūsų sąžininga ir principinga žiniasklaida kažkodėl labai tikslingai rinkėjų akyse diskredituoja tik vyriausybės ir partijos iš valdančiosios koalicijos atstovus?
Ir kodėl jie neprisimena šiomis dienomis opozicijoje esančių konservatorių ir liberalų nuodėmių, kuomet jie buvo valdžioje? Prisimink, kaip konservatorius ministras Kreivys buvo užkluptas paėmęs kyšį. Ir prisimink vicepirmininkės Irenos Degutenės šeimos pinigų skandalą "Snoro" banko bankroto metu. Taigi, kaip sako rusai, nėra ko ieškoti krislo kito akyje, kai nepastebi rąsto savojoje.
— Bet galų gale, kada tai buvo? Tauta viską pamiršo. Kaip pamiršo ir Krašto apsaugos ministerijos auksinius šaukštus, ir kyšius, kuriuos Masiulis pasiėmė kaip paskolas. Taip, rinkėjas per daugelį metų pamiršo daugybę dalykų. Dabar svarbiausia yra tai, kad likus metams iki rinkimų bus bandoma įvairiai sutepti purvu dabartinius valdančiuosius. Kad 2020 metų rudenį jie būtų nušalinti nuo valstybės iždo, prie kurio sugrįš tie, kurie iš ten maitinosi visus nepriklausomybės metus. Taigi, sąžiningi žurnalistai per šiuos metus papasakos daug įdomių dalykų. Juk jie yra nepriklausomi žurnalistai.
