VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Turkijos valdžia suglumo, kai NATO pajėgos atsisakė padėti išspręsti Ankaros problemas, tačiau priversdavo dalyvauti Baltijos regiono "problemose", sakė Rusijos nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas interviu Sputnik Lietuva.
"Turkija tęsia savo politines kovas su dvigubais standartais NATO. Sirijos istorijoje ši Turkijos pozicija aiškiai pasireiškia. Kai Turkija pamatė, kad, nepaisant aljanso su kitomis valstybėmis NATO sistemoje, buvo pasiūlyta savarankiškai spręsti savo problemas ir nesutiko su jos pozicija šiais klausimais, tačiau pasiūlė įsikišti į kitų valstybių reikalus NATO iniciatyva Rytų Europos kryptimi, tai sukėlė nesusipratimą, Erdogano [Redžpas Erdoganas, Turkijos prezidentas — Sputnik] pasipiktinimą", — sakė jis.
"Šiuo atveju Turkija yra Rusijos šalininkė, nepaisant buvimo užsienio politiniame bloke, kuris nelaiko Rusijos sąjungininke, ir laiko net priešininke. Nepaisant to, Rusijos ir Turkijos požiūris į užsienio politiką yra artimas", — teigė politologas.
Šatrovas pabrėžė, kad Rytų Europos šalys užsispyrėliškai stengiasi pamiršti sovietinę praeitį, todėl tvirtai remia agresyvios Rusijos įvaizdžio kūrimą.
"Kalbant apie kitas NATO nares, egzistuoja tas pats blokas kaip ir Europos Sąjungoje — senosios narės, ir Rytų Europos blokas, įstojęs į NATO po TSRS žlugimo, Varšuvos pakto žlugimo ir tos institucijos, kurios suvienijo Rytų Europą, ypač karinis aljansas. Šios šalys turi savo poziciją, yra fantominių skausmų, susijusių su Sovietų Sąjunga ir Rusija, kaip TSRS įpėdine, tačiau šie skausmai — tarp politikų, kurie bando pamiršti sovietinę praeitį, atsisakyti bendrauti su šiuolaikine Rusija ir yra aršiausi antirusiškos politikos tęstinumo šalininkai", — teigė politologas.
Anksčiau Sputnik Lietuva pranešė, kad Turkija atsisakė paremti NATO planą dėl Baltijos šalių ir Lenkijos apsaugos, praneša agentūra "Reuters" su nuoroda į savo šaltinius.
Be to, Turkijos valdžia nurodė savo atstovui NATO laikytis griežtos pozicijos susitikimuose ir privačiuose pokalbiuose reikalaujant, kad karinis blokas oficialiai pripažintų kurdų savigynos pajėgas teroristinėmis.
"Rusijos grėsmė"
Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos, periodiškai pasisako apie "Rusijos grėsmę". Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada neužpuls nė vienos iš NATO šalių.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO gerai supranta, kad Maskva neketina nieko pulti, bet naudojasi pretekstu, kad dislokuotų daugiau technikos ir batalionų prie Rusijos sienų.
2016 metų liepą Varšuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta dislokuoti NATO tarptautinį batalioną Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Jų formavimo ėmėsi Didžioji Britanija, Vokietija, Kanada ir JAV. Taip pat buvo pranešta, kad 2016 metais tai bus kariai iš Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, kitais metais — kariai iš Kroatijos ir Prancūzijos.
