VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Didžiausias mobilumas, nepralenkiamas slaptumas ir galimybė viena salve sugriauti kelis milijonus gyventojų turinčius miestus — lygiai prieš 30 metų, 1989 metų lapkričio 28 dieną, Tarybų Sąjungos strateginės paskirties raketų pajėgos buvo aprūpintos koviniais geležinkelio raketų kompleksais. Prekinio traukinio pavidalu jie kursavo po didžiąją šalį, sukeldami stiprų galvos skausmą JAV karinei vadovybei. Apie nepastebimiausią raketinį ginklą — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo medžiagoje.
Tūkstantis kilometrų per parą
Tobulėjant kosminei žvalgybinei įrangai darėsi vis sunkiau užtikrinti branduolinio potencialo bazavimosi slaptumą. Jau aštuntajame dešimtmetyje tapo aišku: dauguma gruntinių paleidimo įrenginių yra gerai žinomi potencialiam priešininkui ir kilus didelio masto karui į juos skris dešimtys raketų. Būtent todėl šachtinio bazavimosi kompleksai yra patikimai sutvirtinti ir iš viršaus pridengti daug tonų sveriančiais betoniniais "dangčiais", kurie atlaiko iki šimto atmosferų slėgį.
Tačiau net sustiprinę šachtas, kariai neatsisakė bandymų paslėpti raketas kuo toliau nuo smalsių akių. TSRS ir JAV buvo sukurti mobilieji gruntiniai raketų kompleksai, galintys nepastebimai patekti į kovinio patruliavimo rajonus. Po to konstruktoriai nusprendė branduolines raketas sudėti į traukinį. Septintajame dešimtmetyje amerikiečiai suprojektavo raketinį traukinį "Mobile Minuteman". Sėkmingai išbandė jį ir beveik pradėjo naudoti, tačiau netrukus jo atsisakė dėl didelio sudėtingumo ir didelių išlaidų.
O štai TSRS projektas buvo užbaigtas. Koviniai geležinkelio raketų kompleksai iš karto turėjo kelis reikšmingus pranašumus: branduolinis traukinys galėjo netrukdomai įveikti iki tūkstančio kilometrų per parą, o dėl minimalių išorinių skirtumų nuo civilinių traukinių jį buvo beveik neįmanoma pastebėti didelėje Sąjungos teritorijoje. Šalies geležinkelių tinklo išsišakojimas leido per trumpą laiką perkelti kovinį geležinkelio raketų kompleksą į bet kurią vietą. Dėl šių kompleksų branduolinės atakos metu TSRS išlaikė galimybę surengti galingą atsakomąjį smūgį net tuo atveju, jei visi kiti ginklai būtų sunaikinti.
Mirtinas "Molodec"
Kovinis geležinkelio kompleksas — tai dešimtys vagonų, iš kurių trys yra pritaikyti tarpkontinentinių balistinių raketų paleidimo įrenginiams. Likusiuose — kovos valdymo ir ryšių skyriai, gyvenamosios patalpos, degalų ir maisto sandėliavimo patalpos. Kurdami kovinį geležinkelio raketų kompleksą konstruktoriai susidūrė su daugybe sunkių užduočių. Taigi, paleidimo įrenginys pasirodė per sunkus: kartu su raketa — apie du šimtai tonų. Dėl padidėjusios geležinkelio bėgių apkrovos teko sustiprinti kai kuriuos bėgius. Vagone vietoje keturių ratų porų buvo įrengtos aštuonios. Be to, apkrova naudojant specialius įtaisus buvo perduodama ir paskirstoma tarp priekinių ir galinių vagonų.
Koviniam geležinkelio raketų kompleksui buvo sukurta speciali kietojo kuro raketa RT-23UTTCh "Molodec". Dešimt branduolinių galvučių galėjo pataikyti į taikinį daugiau nei dešimties tūkstančių kilometrų atstumu. Ši raketa skyrėsi nuo įprastų, pavyzdžiui, tuo, kad gaubtas buvo sulankstomas, siekiant sumažinti matmenis: jis atsidarė iškart po paleidimo.
Šimto tonų svorio ir šiek tiek daugiau nei 20 metrų ilgio raketa buvo įdedama į standartinį krovininį vagoną. Prireikus traukinys galėjo sustoti bet kuriame maršruto taške ir paleisti raketą. Vagonas, kuriame buvo paleidimo įrenginys, buvo pritvirtinamas ištraukiamomis atramomis, kontaktinis elektros tinklas buvo pastumiamas į šoną, stogas buvo pakeliamas, ir raketa pastatoma vertikaliai. Po minosvaidžio tarpkontinentinės balistinės raketos starto, traukinys beveik iš karto palikdavo šią vietą.
Prieš pradedant eksploatuoti, kompleksas buvo rimtai išbandytas: buvo atlikti keli paleidimai ir patikrintas atsparumas branduoliniam sprogimui. Vieno bandymo metu keli paleidimo įrenginiai ir raketinio traukinio vadavietė buvo paveikti smūgio bangos, kurios galia siekia tūkstantį tonų trotilo ekvivalente. Kovinis geležinkelio raketų kompleksas išlaikė.
Nepageidaujamas ginklas
Pirmasis kovinis geležinkelio raketų kompleksas pradėjo kovinį budėjimą netoli Kostromos 1987 metais, dar prieš oficialią jo eksploatacijos pradžią. Per kitus kelerius metus buvo pradėti eksploatuoti dar septyni pulkai, o 1999 metais Strateginės paskirties raketų pajėgos turėjo net tris raketų divizijas, ginkluotas tokiais kompleksais.
Tačiau branduoliniai traukiniai šalies keliais kursavo tik kelerius metus. Tokių ginklų pasirodymas TSRS ir tokiais kiekiais šokiravo Vakarų šalis. 1991 metais jiems pavyko susitarti su Tarybų vadovybe, ir kovinis patruliavimas buvo atšauktas. Pagrindinis kovinio geležinkelio raketų komplekso pranašumas — slaptumas — visiškai paverstas niekais. Strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo sutarties, kuri buvo pasirašyta 1993 metais, ribose JAV pasiekė, kad visi kompleksai būtų panaikinti. 2005 metais galutinai nutraukta raketinių traukinių eksploatacija, o dvylika sąstatų buvo išmontuoti ir utilizuoti.
Nepaisant to, 2000-ųjų pradžioje Rusija rimtai pradėjo kalbėti apie kovinio geležinkelio raketų komplekso atkūrimą su nauju pavadinimu "Barguzin". Buvo manoma, kad tai bus traukinys, išoriškai nesiskiriantis nuo įprasto krovininio traukinio. Jo vagonuose buvo numatyta įrengti tris tarpžemynines balistines raketas su 30 kovinių galvučių, kurių kiekvienos galia būtų po 550 kilotonų. 2016 metais "Barguzin" sėkmingai išlaikė pirmąjį raketų bandymo etapą — mėtymo testus.
Ir nors 2017 metais "Rossijskaja Gazeta" pranešė apie darbų su projektu sustabdymą, Gynybos ministerija RIA Novosti informavo, kad Rusija nesiruošia visiškai atsisakyti raketinių traukinių. Maža to, neseniai Maskvos šiluminės technikos instituto generalinis konstruktorius, Rusijos mokslų akademijos akademikas Jurijus Solomonovas pareiškė apie suvienodinto raketų komplekso "Jars" su galimybe bazuotis traukiniuose kūrimą.
