VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė Ukrainai Lietuvos infrastruktūrą kaip alternatyvų dujų tiekimo kanalą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
"Lietuva taip pat yra pasirengusi pasiūlyti Ukrainai alternatyvų dujų tiekimą, išnaudojant esamą ir būsimą infrastruktūrą – tiek veikiantį suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, tiek Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtį", — rašoma pranešime.
Trečiadienį Prezidento rūmuose, Vilniuje, vyko Ukrainos ir Lietuvos verslo forumas, kuris buvo organizuotas kaip Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio oficialaus vizito Lietuvoje dalis. Jame dalyvavo daugiau nei šimtas įmonės atstovų.
Nausėda pabrėžė, kad šalis sieja bendras tikslas — sukurti tvarią verslo rinką regione. Jis sakė, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Ukrainos noro tapti konkurencingesne dalyve regioninėje rinkoje.
Be to, Lietuvos prezidentas pažymėjo dvišalio bendradarbiavimo energetikos, energetinio saugumo ir branduolinės saugos srityse svarbą. Pasak Nausėdos, Ukraina turėtų ir toliau siekti "energetinės nepriklausomybės bei elektros tinklų sinchronizacijos su Europos sistemomis", kad galėtų geriau atsispirti Rusijos "įtakai".
Tranzito sutartis
Tranzito sutartys tarp Maskvos ir Kijevo baigia galioti šių metų pabaigoje. Šalys dar nesudarė naujo susitarimo. Maskva, Kijevas ir Briuselis rengia trišalius susitikimus šiuo klausimu, tačiau dar nepasiekė jokių rezultatų.
Lapkritį "Gazprom" pasiūlė "Naftogaz" metams pratęsti dabartinę sutartį arba sudaryti naują. Rusijos pasiūlytos sąlygos apėmė visų tarptautinių arbitražo bendrovių tarpusavio pretenzijų atmetimą ir visų teisminių procesų nutraukimą. Į šiuos reikalavimus Rusijos koncernas taip pat įtraukė Ukrainos antimonopolinio komiteto sprendimo taikyti "Gazprom" baudą už "ekonominės konkurencijos pažeidimą" panaikinimą ir "Naftogaz" peticijos inicijuoti Europos Komisijos tyrimą dėl Rusijos koncerno atsiėmimą.
Ukrainos energetikos ministerijos vadovas Oleksijus Orželis laiko Maskvos pasiūlymą nepriimtinu. Tačiau vėliau "Naftogaz" pareiškė, kad šalys turėtų toliau aptarti tranzito susitarimą pagal Europos taisykles trišaliu formatu, dalyvaujant Europos Komisijai.
Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pasiūlė ES paraginti Ukrainos bendrovę priversti ją užmegzti tam tikrą konstruktyvų dialogą su "Gazprom". Tačiau, pasak eksperto, vis dar nėra aiškumo dėl sutarties sudarymo perspektyvų, nes pagal Europos taisykles "Naftogaz" privalo atiduoti savo dujų perdavimo sistemą nepriklausomam operatoriui. Kol kas tai dar neįvyko.
Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Šalys aiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.
Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad sinchronizacijos projektas kainuos beveik 1,5 milijardo eurų, nors iš pradžių buvo kalbama apie 1 milijardą.
Rusija taip pat aktyviai ruošiasi desinchronizacijai, nes siekia užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.
Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms tęsis.
Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.
