Talinas ir Vilnius Zelenskiui palinkėjo didelės sėkmės. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid "vietoj tūkstančio žodžių" padovanojo Zelenskiui dviratį. Matyt, taip ji padarė užuominą, kad jam reiktų energingiau "sukti Ukrainos užsienio ir vidaus politikos pedalus". O Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda žodžiais padrąsino Zelenskį.
"Palinkėjome sėkmės derantis su ganėtinai stipriu derybų partneriu, nedaryti tų nuolaidų, kurios būtų nepagrįstos", — sakė Nausėda.
Simbolika ir tikrovė
Vilniuje Zelenskiui simbolinės dovanos niekas neįteikė. Tačiau verta prisiminti, kad Lietuva buvo pirmoji iš pasaulio valstybių, aprūpinusi Ukrainos armiją tikrais "mirtinais ginklais" — šaudmenimis, skirtais kariams Donbase. Be to, Vilnius taip pat nuolat siunčia savo karo instruktorius mokyti Ukrainos karių ir karininkų pagal NATO standartus.
O buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankiusi Kijeve padovanojo savo kolegai Petro Porošenkai ne dviračius, o teleskopus, skirtus stebėti "separatistus". Kaip 2017 metais išdidžiai pranešė Ukrainos žiniasklaida, Grybauskaitė savo lėšomis įsigijo 150 panašių teleskopų ir perdavė juos saugumo pajėgų vadovybei vadinamojoje ATO zonoje. Ir tai yra daug svarbiau nei estų dviratis, kuris pralinksmino socialinių tinklų vartotojus.
Šiandien Ukraina ir Lietuva turi naujus lyderius. Iš jų tikimasi, kad jie imsis realių veiksmų, siekiant atkurti taiką Ukrainos pietryčiuose. Matyt, todėl Nausėdos kalboje neišgirdome tradicinės Lietuvos vadovų agresijos prieš Maskvą. Lietuvos prezidentas tik išreiškė viltį, kad "Normandijos ketverto" viršūnių susitikimas "sumažins įtampą regione, atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą ir leis Ukrainai ir Rusijai bendradarbiauti lygiomis sąlygomis".
Pats Vladimiras Zelenskis Vilniuje teigė, kad iš būsimo susitikimo Paryžiuje su Vladimiru Putinu nesitiki didelių pergalių. Tačiau jis bandys "bendradarbiauti lygiomis teisėmis", nes siekia sustabdyti kraujo praliejimą Donbase.
"Aš noriu aiškaus supratimo, kaip Ukrainos, šalies, kuri kariauja, prezidentas, kada mes galime ir kaip mes galime iš tikrųjų sustabdyti šitą karą", — teigė Ukrainos prezidentas.
Energetiniai karai
Kalbant apie ekonominį Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą, politikai ir vėl neišsivertė be "didžiosios politikos". Lietuvos prezidentas, primindamas Ukrainai stiprią Vilniaus paramą dujų ginče su Rusija ir kovoje su "Nord Stream-2", mėgino įtraukti Kijevą į energetinę pelkę "prieš Astravo AE".
Nausėda paragino Ukrainą prisijungti prie Astravo elektros boikoto. Neva, mes palaikome jus dujų fronte, o jūs palaikykite mus elektros klausimais. Jei Kijevas liks be rusiškų dujų, mes (Lietuva) suteiksime jums amerikietiškas SGD, kurių mes Klaipėdos terminale turime iki kaklo! Mes jums pristatinėsime SGD statinėmis! Tiesa, apie šių SGD kainas, Lietuvos ir Ukrainos teritorijų ir ekonomikos mastu, kažkodėl nebuvo užsiminta. Beje, jie užmiršo palyginti Kijevo ir Vilniaus importuotos elektros energijos poreikius. O dar Vilniuje nebuvo net bandoma atkreipti dėmesį į tai, kad net artimiausia Lietuvos politinė kaimynė, Latvija, atsisakė paremti ją kovoje su Baltarusijos branduoline jėgaine.
Ukrainos ekonomikai Astravo AE paleidimas — gera galimybė pirkti pigią elektrą. Atsisakyti tokios galimybės — reiškia padaryti didelė kvailystę.
Štai ir Vladimiras Zelenskis, suvokdamas tai, parodė diplomatijos įgūdžius ir taktiškai patikino Gitaną Nausėdą, kad "jis išgirdo Lietuvos signalą dėl Baltarusijos atominės elektrinės". Paprasčiau tariant, pasiuntė lietuvius velniop. Ir tai atpildas už visą gėrį, kurį Lietuva daro Ukrainai?
"Bet pasakiau, kad išgirdau tą signalą ir būtinai atsisėsiu su energetikos ministru ir mes aptarsime šį klausimą", — sakė Ukrainos prezidentas. "Viskas, kas jums svarbu ir susiję su saugumo klausimais, taip pat svarbu ir ukrainiečiams", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Zelenskį.
Priminsime, kad pirmasis Baltarusijos AE reaktorius bus palestas 2020 metų pirmąjį ketvirtį. O Baltijos šalys 2025 metais ketina atsijungti nuo BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva). Per energijos tiltą ir povandeninius elektros kabelius iš Lenkijos ir Švedijos Baltijos šalys pradės pirkti Europos elektrą su "Lenkijos antkainiais". Pati Varšuva dar oficialiai nepaskelbė, kad nepirks elektros iš Astravo AE.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
