VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Alytaus meras Nerijus Cesiulis pasipiktino naujausiais mieste atliktų vandens ir dirvožemio tyrimų rezultatais.
"Oras geras, dirvožemis geras, vanduo geras. Jau ir žibutės tuoj tuoj pražys. Būna stebuklų ir pas mus. Tik jeigu viskas taip puiku, kokio velnio tą žalą gamtai milijonais skaičiuoti? Turiu įtarimą, kad ten degė ekologiškos padangos. Todėl ir rezultatai tokie", — rašo Cesiulis savo paskyroje Facebook.
Anksčiau "Dzūkijos vandenys" patikrino po gaisro gesinimo likusį vandenį. Rezultatai parodė, jog vandenyje kenksmingi junginiai kelis kartus viršija normą ir netgi gali sukelti vėžinius susirgimus.
"Visi puikiai suprantame, kad "Dzūkijos vandenys" sėmė tą vandenį per gaisrą, kai koncentracijos buvo didžiausios, norėjo sužinoti, kas užmušė valymo įrenginių mikroorganizmus. Tą darė ne mums, ne ministerijoms, o sau, kad suprastų, kame čia reikalai.
Dabartiniai mėginiai kurie parodė, kad vanduo jau neviršija užterštumo normų, imti praėjus mėnesiui. Dalis to vandens jau daug kartų permaišęs su lietaus ar nuotekų vandeniu. Kur nusėdęs, kur išgaravęs. Todėl sakyti, kad Dzūkijos vandenų duomenys išgalvoti — mažų mažiausiai skiedalai", — pažymėjo meras.
Pasak jo, dabar ministerija siūlo tą vandenį pro valymo įrenginius paleisti į Nemuną.
"Jie siūlo, jie žino. Linkėjimai Kaunui! O man, panašu, teks eit pasiaiškinti į prokuratūrą. Už žmonių bauginimą", — apibendrino meras.
Šiandien Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė, kad nuotekose pavojingų medžiagų koncentracijos neviršija normų. Dirvožemio tyrimai taip pat parodė, kad cheminių medžiagų koncentracijos neviršijo ribinių verčių.
Gaisras gamykloje "Ekologistika" kilo spalį, jį pavyko užgesinti tik po dešimties dienų. Sudegė beveik dviejų tūkstančių kvadratinių metrų plotą užimančios panaudotų padangų sandėliavimo patalpos.
Dėl gaisro į orą pateko daug sunkių kenksmingų dalelių. Vietiniams ūkininkams buvo uždrausta prekiauti tam tikru maistu, o gyventojai buvo raginami būti atsargūs.
Gaisro padariniai paveikė Alytaus ir jo rajono teritorijas, kuriose gyvena beveik 64,5 tūkstančio žmonių.
Preliminariais skaičiavimais, gaisro padaryta žala gamtai gali siekti daugiau nei 5 mln. eurų.
