Žiniasklaida: Lenkija turėtų įsiklausyti į Makrono žodžius ir pradėti dialogą su Rusija

© AFP 2022 / MICHEL EULERПрезидент Франции Эмманюэль Макрон выступает на Парижском форуме мира, 12 ноября 2019 года
Президент Франции Эмманюэль Макрон выступает на Парижском форуме мира, 12 ноября 2019 года - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Anot Prancūzijos prezidento, Europa turėtų rimčiau galvoti apie strateginę autonomiją, o tai reiškia, kad reikia atkurti santykius su Rusija

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Lenkijos kritikos banga Makrono atžvilgiu yra beprasmė, nes žodžiai apie "NATO smegenų mirtį" apima naujos pasaulinės tvarkos, kurioje Lenkija galėtų užimti garbingą vietą, idėją, rašo lenkų publicistas Lukašas Gadzala (Łukasz Gadzała). Leidinyje "Rzeczpospolita" jis aiškina, kad Makrono postulatas apie dialogą su Rusija yra susijęs ir su Lenkijos saugumu — reikėtų užmegzti dialogą, o ne priešintis konfrontacijai su savo kaimyne Rytuose.

"Nereikėtų įsižeisti dėl Prancūzijos prezidento žodžių apie NATO smegenų mirtį, o verčiau apmąstyti juos ir padaryti išvadas", — rašo Gadzala leidinyje.

Anksčiau Emanuelis Makronas pareiškė, kad NATO išgyvena gilią krizę ir kad ji praktiškai nustojo egzistuoti strateginiu lygmeniu, nes tarp JAV ir Europos nebuvo derinimo. Anot Prancūzijos prezidento, Europa turėtų rimčiau galvoti apie strateginę autonomiją, o tai reiškia, kad reikia atkurti santykius su Rusija. Jis įsitikinęs, kad tai bus ilgas procesas, kuris tęsis gal net 10 metų.

Įvairių komentatorių kritikos banga, užkritusi ant Makrono, anot straipsnio autoriaus, primena pretenzijas gydytojui, kuris sako, kad pacientas yra sunkios būklės.

"Pagalvokime geriau, ar tikrai Makrono požiūris yra toks šiurkštus ir ar jis prieštarauja Lenkijos nacionaliniams interesams?" — retoriškai klausia autorius. 

Makrono postulatas apie dialogą su Rusija susijęs ir su Lenkijos saugumu. Lenkijos valdžia įsitikinusi, kad teigiamas Lenkijos vaidmuo NATO visų pirma slypi tame, kad ji yra pirmoje konfrontacijos su Rusija linijoje. Todėl, kai Prancūzijos prezidentas kalba apie dialogo su Maskva poreikį, Varšuvoje tai suvokiama kaip aljanso idealų išdavystė ir bandymas susitarti su Rusija aplenkiant mažas Vidurio Europos šalis, pabrėžia autorius.

Президент Франции Эммануэль Макрон на саммите лидеров Европейского Союза в Брюсселе, Бельгия, 30 июня 2019 года - Sputnik Lietuva
Makronas konstatavo NATO "smegenų mirtį"

Tuo tarpu vargu ar kas nors Lenkijoje pastebi, kad atnaujinti dialogą su Maskva svarbu jų šalies interesams. Lenkija negali sau leisti nepalaikyti ryšių net su viena savo regiono šalimi, ypač su didžiausia iš jų. Ši padėtis greičiau sukelia nesusipratimus ir konfliktus ir atima iš Lenkijos vidurinės valstybės, funkcionuojančios Europos tvarkoje, vaidmenį. Akivaizdu, kad be atvirų ryšių kanalų su Maskva sunku pradėti derybas šiuo klausimu, ir jų yra daug Varšuvos – Maskvos linijoje.

Be to, beveik visos pagrindinės Europos šalys reguliariai bendrauja su Rusija ir plėtoja savo verslą. Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Suomija, Lenkijos partneriai Višegrado grupėje ar net Estija — visos šios šalys palaiko normalius, nuolatinius ryšius su Rusija, kartais artimesnius, kartais ne tokius artimus. Bet jie juos palaiko.

"Todėl, nebent mes kalbėtume su Maskva, galbūt laikas pagalvoti, ar problema susijusi tik su Kremliaus pozicija", — klausia Gadzala.

Autorius siūlo pažvelgti į situaciją kaip visumą, be išankstinio nusistatymo bei pamatyti Prancūzijos ir Lenkijos interesų panašumą.

"Artimesnė Europos integracija ir dalyvavimas dialoge su Rusija yra geriausi sprendimai, kuriais siekiama sumažinti istoriškai nustatytą grėsmės pojūtį. Tai taip pat yra geriausias būdas pasiruošti vis mažiau patikimoms NATO garantijoms pasaulyje", — straipsnyje apibendrina Gadzala.

Naujienų srautas
0