VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Naujoji ES vadovybė "COP25" klimato konferencijoje Madride paragino priimti vadinamąjį "žaliąjį sandorį" ne tik Europos Sąjungos, bet ir viso pasaulio lygiu, praneša RIA Novosti.
Europos "žaliasis sandoris" reiškia radikalias ekonomikos, energetikos ir transporto reformas, kurios turėtų tapti kiek įmanoma ekologiškesnės, anglies atžvilgiu neutralios.
Pirminiais skaičiavimais, Europos Sąjungai tai kainuos apie tris trilijonus eurų. Briuselis žada padengti tik trečdalį šių išlaidų, likusią dalį, kaip planuota, teiks Europos investicijų bankas ir pačios ES šalys.
"Mes siūlome naują ekologišką susitarimą, nes kalbama apie karo prieš gamtą pabaigą, apie paliaubas", — sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis.
Anot jo, šimtmečius pasaulis buvo "karo prieš gamtą, per daug išnaudojantis gamtos išteklius, būsenoje, ir mes pajautėme, kad planeta atsako mums".
"Turime pakeisti dalykus. Atėjo laikas žaliajai revoliucijai, mes norime Europą paversti pirmuoju žaliu žemynu", — pridūrė jis.
Mišelis paragino per Europos investicijų banką smarkiai padidinti investicijas į naujas technologijas. Be to, bankas nuo 2021 metų nustos finansuoti projektus, susijusius su iškastiniu kuru.
Tikimasi, kad projektams, susijusiems su kova su klimato kaita, iki 2030 metų bus skirta trilijonas eurų. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas taip pat teigė, kad iki 2050 metų Europa taps pirmuoju žemynu, pasiekusiu klimato neutralumą.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen mano, kad ES gali pasiūlyti išplėsti ekologišką susitarimą pasauliniu mastu. "Šį mėnesį mes pasiūlysime pirmąjį Europos įstatymą, kuriuo siekiama neutralizuoti klimatui daroma poveikį. Mes, europiečiai, esame pasirengę. Jei mes kartu judėsime, eisime greičiau. Turime būti ambicingesni derybose COP. Mes pereisime nuo Europos ekologinio susitarimo prie pasaulinio lygio", — sakė ji ir paragino viso pasaulio šalis padidinti investicijas į inovacijas ir ekologiškas technologijas.
Prancūzijos ministras pirmininkas Eduardas Filipas teigė, kad tarptautinė bendruomenė "vėluoja" spręsti klimato problemas, o to, ką ji daro, "nepakanka". Vis dėlto jis išreiškė optimistišką požiūrį, kad "šią kovą galima laimėti" ir paragino nustatyti tikslus. Filipas priminė Prancūzijos valdžios planus iki 2022 metų uždaryti visas anglimi kūrenamas elektrines ir nuo 2040 metų atsikratyti aplinką teršiančių automobilių.
Portugalijos ministras pirmininkas Antonijus Košta teigė, kad 54 proc. šalies elektros energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Pasak jo, perėjimas prie švarių energijos šaltinių "nekelia kainos padidėjimo, bet netgi gali ją sumažinti". "Atsinaujinanti energija gali būti pigesnė. Portugalijos tikslas — iki 2030 metų pasiekti, kad 80 proc. jos energijos būtų švari", — teigė Košta.
Gruodžio 2–13 dienomis Madride vyks JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija, kuriai pirmininkauja Čilė. Joje dalyvauja beveik 200 šalių atstovai, renginiui akredituota apie 30 tūkst. žmonių. Pirmąją viršūnių susitikimo dieną į Ispanijos sostinę atvyko apie penkiasdešimt valstybių ir vyriausybių vadovų, taip pat ES vadovybė.
