VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik, Levas Ryžkovas. NATO viršūnių susitikime Londone, kuris prasidės gruodžio 3 dieną, bus bandoma įtikinti Turkiją pasirašyti dokumentą dėl aljanso rytinio flango sustiprinimo siekiant apsaugoti Baltijos šalis ir Lenkiją Rusijos agresijos atveju. Tuo įsitikinęs Rusijos užsienio reikalų tarybos viceprezidentas Jevgenijus Bužinskis. Anot eksperto, Ankara nori pasiekti nuolaidų kurdų klausimu.
Turkija nedaro gėrio
Londone planuojama priimti dokumentą, kuriame išdėstomi Varšuvos viršūnių susitikimo (nuo 2016 metų) sprendimai dėl Baltijos šalių ir Lenkijos apsaugos stiprinimo. Remdamasi savo interesais, Turkija gali nepasirašyti susitarimo, mano Maskvos valstybinio Lomonosovo universiteto Pasaulio politikos fakulteto Politinių ir karinių tyrimų centro vadovas, Rusijos užsienio reikalų tarybos viceprezidentas Jevgenijus Bužinskis.
"Baltijos šalys neturi jokio konflikto su Turkija. Tačiau pagrindinis JAV sąjungininkas pietiniame flange ketina blokuoti svarbaus dokumento, tiesiogiai susijusio su Baltijos šalimis, priėmimą viršūnių susitikime. Manau, kad kalbama apie kažkokį papildomą pajėgų ir lėšų skyrimą. Aš nesu linkęs tikėti, kad Baltijos šalyse dislokuotų batalionų ir grupių galia kažkaip smarkiai padidės. Tačiau vis dėlto šioks toks pastiprinimas numatomas, o kartu ir papildomų finansinių lėšų skyrimas", — papasakojo Sputnik ekspertas.
Griežta pozicija, kurią Turkija ketina užimti Londono viršūnių susitikime, pasak eksperto, paaiškinama regioniniais Ankaros interesais.
"Turkija faktiškai paskelbė ultimatumą — arba aljansas pripažįsta kurdų grupes, prieš kurias Turkijos ginkluotosios pajėgos vykdė operaciją Sirijoje, kaip teroristines organizacijas, arba prezidentas Redžepas Erdoganas blokuos dokumento dėl NATO rytinio flango priėmimą, — įsitikinęs Bužinskis. — Turkija reikalauja, kad aljansas atsižvelgtų į jos interesus kovoje su kurdais. Sunku pasakyti, kaip tai bus išspręsta. Tačiau sunku įsivaizduoti, kad Europos šalys sugebėtų paskelbti JAV sąjungininkus — kurdų grupes — teroristinėmis organizacijomis".
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad visi esminiai sprendimai dėl Baltijos šalių jau buvo priimti NATO viršūnių susitikimuose Velse ir Varšuvoje.
"Baltijos šalys dabar yra gana militarizuotos, — konstatavo Bužinskis. — Daugelis NATO narių jau supranta, kad visos fobijos apie tai, kad Rusija ketina užpulti ar užgrobti Suvalkų koridorių, nėra labai pagrįstos".
