VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Aukščiausiosios Rados deputatas Michailas Dobkinas televizijos kanalo "NewsOne" eteryje papasakojo apie žemės rinkos Ukrainoje atvėrimo pasekmes, tame tarpe ir šalies stojimą į NATO.
Jo manymu, įstatymas turėtų ginti Ukrainos piliečių, o ne užsieniečių, kurie "viską supirks", teises.
"Lygiai po šešių mėnesių, kai Ukrainos žemė bus oficialiai parduota užsieniečiams, Ukraina bus priimta į NATO. Mes net nepateiksime jokių paraiškų. Juk kažkas turės čia saugoti šį turtą", — teigė deputatas.
Dobkinas pridūrė, kad NATO buvimas Baltijos šalyse ir Vengrijoje lėmė jų pramonės produkcijos sumažėjimą ir gyventojų nutekėjimą dėl nedarbo. Jis mano, kad žemės rinkos atvėrimo įstatymo priėmimas turėtų būti atidėtas metams ir šiame procese turėtų dalyvauti ekspertai, kurie galės objektyviai įvertinti tai, kas vyksta.
Lapkričio 13 dieną Aukščiausioji Rada per pirmąjį svarstymą priėmė įstatymo projektą, kuriuo panaikinamas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo moratoriumas nuo 2020 metų spalio 1 dienos. Remiantis dokumentu, galimybę nusipirkti žemę turės Ukrainos fiziniai ir juridiniai asmenys, teritorinės bendruomenės ir valstybė. Taip pat užsieniečiai ir asmenys be pilietybės gali tapti žemės ūkio paskirties žemės savininkais, jei juos gaus paveldėjimo būdu, tačiau jie privalės parduoti žemę per metus.
Įstatymo projektas numato laikiną draudimą pirkti žemę įmonėms, kurių savininkai — užsieniečiai, iki 2024 metų sausio 1 dienos.
Ukrainoje jau 18 metų galioja žemės ūkio paskirties žemės pardavimo moratoriumas. TVF tikisi iš Kijevo žemės reformos, kurią valdžios institucijos vilkina jau keletą metų. Ankstesniosiose vyriausybėse nebuvo sutarimo šiuo klausimu — nemažai frakcijų priešinosi žemės rinkos atvėrimui, bijodamos, kad stambios užsienio korporacijos ją iš gyventojų nusipirks mažomis kainomis.
