Vidinių nesutarimų dėl Turkijos problemos stiprėjimas, ryšių su Rusija ir Kinija užmezgimas, karinių išlaidų lygis, tolesnė aljanso plėtra ir dalyvavimas įvairiose misijose, visų pirma Afganistane, yra pagrindinės NATO jubiliejinio viršūnių susitikimo, vykusio gruodžio 4 dieną Didžiojoje Britanijoje, temos.
Makronas ir NATO
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas sugebėjo paaštrinti aptariamąsias problemas. Iš pradžių jis interviu "The Economist" pareiškė, kad "organizacija (NATO) visiškai prarado koordinaciją tarp sąjungininkų, ką galima apibūdinti kaip "smegenų mirtį".
Tai neigiamai priėmė ir JAV prezidentas Donaldas Trampas, ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ir Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas, ir, žinoma, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jie pareiškė, kad nepritaria tokiems aštriems vertinimams — nors pats Trampas anksčiau NATO vadino pasenusia institucija. Ne mažiau prieštaringo vertinimo, ypač iš Ankaros pusės, sulaukė Makrono žodžiai apie tai, jog Turkija negali pasikliauti NATO parama pradėjus karinę operaciją "Taikos šaltinis" Sirijos šiaurės rytuose (prieš Sirijos kurdus). Šiuo atžvilgiu Erdoganas patarė "gerbti Turkijos suverenitetą".
NATO ir Turkija
Reikėtų pažymėti, kad NATO viduje visada vyravo atsargus požiūris į Turkiją, taip pat dėl jos konfrontacijos su kita aljanso valstybe nare — Graikija. Ankara, neabejodama savo buvimu NATO, kartais trikdė bendrus šios organizacijos valstybių narių veiksmus, pavyzdžiui, 2003 metais prieš Saddamą Husseiną Irake. Tada Ankara uždraudė jos teritoriją naudoti tarptautinės koalicijos pajėgoms.
Sirijos krizė dar labiau pagilino šią problemą. Dar 2012 metais Turkija, tariamai siekdama apsisaugoti nuo Sirijos raketų grėsmės, pareikalavo pritaikyti Šiaurės Atlanto kolektyvinės gynybos sutarties 5 straipsnį. JAV, Vokietija ir Nyderlandai buvo priversti Turkijoje dislokuoti priešlėktuvines raketų sistemas "Patriot". 2015 metų spalį sistemos buvo išvežtos iš šalies (nepaisant primygtinų Ankaros prašymų). Šiuo metu JAV svarsto galimybę iš Turkijos išvežti 50 taktinių branduolinių galvučių (jos vis dar dislokuotos Indžirliko oro pajėgų bazėje), į kurias Aljansas atsižvelgė planuodamas strateginius karinius veiksmus. Tuo pačiu metu amerikiečiai nesugebėjo sutrukdyti Ankarai įsigyti Rusijos oro gynybos sistemų S-400.
Pradėjusi operaciją "Taikos šaltinis", Turkija privertė JAV išvesti savo karinius vienetus iš Sirijos — iš Manbij ir Alepo provincijos Kobani kantono, Rakos ir Hasekės provincijų. Tai rimtai pablogino Vašingtono santykius su kurdų "Sirijos demokratinių pajėgų" (SDF) vadovybe, kuri, tarpininkaujant Rusijai, užmezgė karinius ryšius su Damasku. Žinoma, amerikiečiai ir toliau tiekia ginklus ir amuniciją Sirijos kurdams ir bendrauja su SDF grupuotėmis rytinėje Deir ez-Zor dalyje. Tačiau jų įtakos sfera Sirijoje labai sumažėjo, ir už tai, pasak Vašingtono, atsakinga Turkija.
Be to, NATO viršūnių susitikimo išvakarėse prezidentas Erdoganas ėmė šantažuoti aljanso vadovybę. Jo atstovas organizacijoje blokavo Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planą, reikalaudamas mainais pripažinti kurdų gynybos vienetus teroristine organizacija.
Tačiau aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje visgi buvo sutarta dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos plano — Turkiją ir kurdus buvo nuspręsta aptarti atskirai.
Apie NATO karines išlaidas
Karštas diskusijas jubiliejiniame viršūnių susitikime sukėlė klausimas dėl karinių išlaidų lygio. Donaldas Trampas pabrėžė, kad pagrindinė finansinė našta išlaikant NATO tenka JAV.
Amerikos karinės išlaidos sudaro 3,4% BVP, Vokietijos ir Prancūzijos — 1,2%. Vidutinės trukmės laikotarpiu aljanso valstybės narės planuoja pasiekti pažadėtus 2% BVP, tačiau Europos valstybių vadovybė pabrėžė, kad ji negali rizikuoti vidiniu stabilumu, ypač atsižvelgiant į vykstančią žmonių migraciją iš Artimųjų ir Viduriniųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalių.
Socialinių įsipareigojimų nevykdymas jau sukėlė masinius protestus Prancūzijoje. Tuo pat metu Europoje vyksta diskusijos apie poreikį sukurti nuosavą armiją.
Tačiau galiausiai suplanuota, kad 2020 metais bendros NATO šalių gynybos išlaidos padidės 130 milijardų dolerių ir 400 milijardų dolerių 2024 metais (palyginti su 2016 metais). Taigi, bendros aljanso šalių karinės išlaidos ateinančiais metais sudarys apie 1,4 trilijono JAV dolerių.
Kinija, Rusija ir ginklų kontrolė
Pasipriešinimą Europoje (ypač Vokietijoje) sukelia JAV planai dislokuoti vidutinio nuotolio raketas, kas tapo įmanoma po to, kai Vašingtonas pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties.
Aukščiausiojo lygio susitikimo metu Trampas pažadėjo pradėti konsultacijas su Maskva, kad būtų sudaryta nauja sutartis šioje srityje.
Apskritai, NATO viduje stiprėja nesutarimai Rusijos klausimu. Nors Rytų ir Vidurio Europos šalys daugiausia bijo Maskvos ir reikalauja naujų garantijų savo saugumui užtikrinti (Baltijos šalys ir Lenkija dėl to labiausiai nerimauja), daugelis kitų valstybių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Italiją, yra suinteresuotos sumažinti karinę įtampą ir sukurti partnerystę su Rusija.
Staiga tokią poziciją palaikė JAV prezidentas Trampas ir NATO generalinis sekretorius Stoltenbergas. "Ji (Rusija) yra didžiausia NATO kaimynė ir tokia išliks. Svarbu derinti dialogą su Maskvos tramdymu", — pažymėjo aljanso sekretorius.
Pirmą kartą per šį viršūnių susitikimą Kinija buvo paminėta kaip galimas iššūkis NATO. Stoltenbergas pažymėjo, kad KLR iškilimas sukuria ir problemų, ir naujų galimybių.
"Kinija aktyviai investuoja į naujus karinius pajėgumus ir šiandien turi antrą pagal dydį karinį biudžetą pasaulyje po JAV. Neseniai ši šalis įgijo naujų karinių pajėgumų, įskaitant naujo tipo branduolinius ginklus. Turime į tai reaguoti visi kartu", — sakė jis.
Ką dar galima pastebėti? Žinoma, apskritai JAV išlaiko savo kontrolę NATO. Šiaurės Makedonijos prisijungimo prie aljanso procesas vystosi sėkmingai. NATO šalys taip pat patvirtino kosmosą kaip penktąją aljanso veiklos sritį ir ketina sukurti technologinius pajėgumus kovai su kibernetinėmis atakomis ir hibridinėmis grėsmėmis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
