VILNIUS, gruodžio 9 — Sputnik. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūnė Rasa Budbergytė paskelbė, kad socialdemokratai siūlo įrašyti į rengiamą nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl švietimo nuostatą, pagal kurią privačios mokyklos nebūtų finansuojamos viešaisiais pinigais. Budbergytės siūlymą išplatino Seimo spaudos tarnyba.
"Pasiturintiems tėvams jų asmeninis pasirinkimas vesti vaiką į privačią mokyklą dengiamas vis didesniais visų mokesčių mokėtojų pinigų kiekiais. Mokinių tėvai už savo vaikų ugdymą valstybinėse mokyklose sumoka po du kartus — mokesčiais ir samdydami korepetitorius. Sistema yra iškreipta, o situacija kasmet blogėja", — sako Budbergytė.
Pasak politikės, privačios mokymosi institucijos viešaisiais pinigais neturėtų būti finansuojamos — tokią nuostatą socialdemokratai siūlo įrašyti ir į rengiamą nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl švietimo. Jos teigimu, jei privačioms įstaigoms ir toliau bus skiriami vis didesni viešieji pinigai, valstybinių mokyklų tinklui jų pritrūks.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenys rodo, kad privačioms mokykloms skiriamų mokesčių mokėtojų pinigų suma per pastaruosius septynerius metus išaugo pustrečio karto — nuo 8,8 mln. iki 21,2 mln. eurų per metus. 2012 metais privačias bendrojo ugdymo mokyklas lankė daugiau nei 6,4 tūkst. vaikų, joms per metus buvo skirta 8,8 mln. eurų.
Tuo tarpu 2018 metais mokinių, lankančių tokias mokyklas, skaičius pasiekė 13,8 tūkst., o privačioms mokykloms iš biudžeto skirta 21,2 mln. eurų, nurodoma LSDP frakcijai pateiktoje ŠMSM statistikoje.
ŠMSM rengiamas įstatymo projektas, pagal kurį nuo kitų mokslo metų pradžios pelno siekiančioms privačioms ugdymo įstaigoms gali būti nubrauktas valstybės finansavimas. Tokių bendrojo ugdymo mokyklų yra 13, o 2020 metų biudžeto projekte šiems moksleiviams apskaičiuota 2,2 mln. eurų mokymo lėšų.
Anksčiau naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas parodė, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio. Pernai Lietuva, pagal moksleivių gebėjimus, buvo 31 vietoje iš 79 vertintų šalių. Pasak "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuva atsilieka nuo visų kaimyninių šalių, įskaitant ir Rusiją. Tuo tarpu Estija ne tik lenkia EBPO šalių vidurkį, bet ir nuo 2015 metų išlieka 3 vietoje pasaulyje.
