— Sauliau, štai skaitau aš laikraščius ir naujienų portalus, žiūriu televizorių ir klausau radijo mašinoje. Ir visur kritikuojama vyriausybė ir valdančioji koalicija. Tuo pat metu nejaučiu, kad gyvenimas blogėja. Gal aš ko nors nesuprantu?
— Pritariu. Visus trejus valdymo metus, nepaisant griežtos oponentų kritikos, valdantieji ramiai tęsia savo darbą. Minimalus atlyginimas padidėjo, nors ir ne daug, bet vis tiek. Infliacija beveik lygi nuliui, o tai reiškia, kad kainų augimas sulėtėjo. Atlyginimai mokami laiku, o vidutinis siekė beveik tūkstantį eurų. Taigi aš asmeniškai neturiu jokių ypatingų nusiskundimų vyriausybei ir Seimui.
— Bet kodėl tada visi taip pašėlusiai bara valdžią?
— Na, pirmiausia vyriausybę ir valdančiąją koaliciją. Visą laiką barė, baria ir bars. Kas bebūtų valdžioje. Juk visada lengviau būti opozicijoje. Sėdi sau, už nieką neatsakai, tik kritikuoji. Antra, nepamiršk, kad dabartiniai valdantieji yra naujokai. Galų gale, kas anksčiau valdė LietuvąSocialdemokratai ir konservatoriai. Per nepriklausomybės metus jie prikišo savo žmonių į visas svarbiausias pareigas ministerijose, teisėsaugos institucijose, prokuratūroje ir teismuose. Ir atėję į valdžią prieš trejus metus, tie patys "valstiečiai" susidūrė su dideliu pasipriešinimu visais valdžios lygiais. Pareigūnai dažnai sabotuoja valdančiųjų lyderių įsakymų vykdymą. Pabandyk tu dirbti tokiomis sąlygomis!
— Na, tam jie ir politikai, turi vadovauti ir kovoti. Bet kažkodėl jų problemos mane mažiausiai jaudina. Man svarbiausia, kad yra darbas, kad galiu užsidirbti pinigų ir išlaikyti savo šeimą. Ir kad Naujieji metai būtų bent jau ne prastesni už išeinančius. Kalbant apie 2019-uosius, jie man ir mano šeimai nebuvo blogesni už 2018-uosius. Aš, pavyzdžiui, džiaugiosi, kad vyriausybė nusprendė sumažinti karines išlaidas kitiems metams. Svarbiausia yra socialinės garantijos ir paprasto piliečio gyvenimas, ir tik tada galima pasirūpinti tankais. Be to, vyriausybė neatsisako įvykdyti pagrindinį NATO kriterijų — skirti ne mažiau kaip 2% BVP gynybai.
— Mano manymu, geriau daugiau pinigų skirti švietimui, medicinai ir žemės ūkio plėtrai, nei karui. Aš esu taikus žmogus ir tikiu, kad kuo daugiau valstybės lygiu kalbėtume apie taiką ir draugystę su kaimynais, tuo mažiau turėtume išleisti ginklams. Net aukščiausiame pasaulio politikos lygmenyje vis dažniau sakoma, kad laikas žmonijai sustoti. Galų gale mes jau pasiekėme ribą, už kurios gali įvykti branduolinė Apokalipsė.
