VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau aštrina rusofobiją. NATO viršūnių susitikimo metu apibūdinęs Rusiją kaip "grėsmę pasaulio tvarkai", Lietuvos vadovas priminė ES apie būtinybę pratęsti sankcijas, gyrė Zelenskį už jo tvirtą poziciją derybų Paryžiuje metu ir pristatė kažką panašaus į naują Čerčilio "Fultono kalbą" per užsienio politikos konferenciją, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.
Panašu, kad metų pabaigoje Nausėda sąmoningai "degina tiltus" ir nepalieka jokių galimybių normalizuoti Lietuvos ir Rusijos santykius.
Lietuvos prezidentas lapkričio 27 dieną priėmė Zelenskį Vilniuje ir patarė jam "jokiu būdu nenusileisti Rusijai". Privataus pokalbio metu Lietuvos vadovas savo kolegai davė keletą papildomų nurodymų. Po "Normandijos ketverto" viršūnių susitikimo tapo aišku, kokių būtent.
"Ukrainos pusė, kaip jai patarė Gitanas Nausėda, susitarė dėl kalinių mainų ir paliaubų prieš Kalėdas", — sakė Lietuvos prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
Tačiau, pasak jos, Paryžiuje nepavyko susitarti dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Donbaso teritorijos ir dėl visiško ir absoliutaus šios teritorijos kontrolės perdavimo Kijevui. Skaisgirytė išreiškė viltį, kad sprendimas atsiras kituose etapuose.
Šis teiginys išlaikomas mentoriaus tonu, kuris buvo būdingas Daliai Grybauskaitei. Buvusi šalies prezidentė ne tik rėmė Ukrainą, bet ir matė joje šalį, kuriai labai reikia vyresnių bendražygių priežiūros. Suprantama: Lietuva susidūrė su "Rusijos agresija" dar prieš "Sovietų Sąjungos žlugimą". Kas, jei ne ji, supranta šią temą?
Nausėda rodo ketinimą tapti Zelenskiui tokiu pat "ginklo broliu", kokiu Dalia Grybauskaitė buvo Porošenkai.
Be to, jis perdeda savo vaidmenį tarptautinėje politikoje: neva būtent jo patarimais Ukraina vadovavosi per derybas Paryžiuje.
Bet dar labiau stebina tai, kad pokalbio su Zelenskiu metu Nausėda iškėlė opius derybų proceso klausimus, susijusius su kalinių mainais ir paliaubų nustatymu. To negalima pavadinti kitaip nei diplomatinis nemandagumas. Kodėl buvęs Lietuvos finansininkas apskritai įsivaizduoja, kad nusimano taikos Donbase nustatymo klausimais? Kaip žmogus, kuris pats niekada nebuvo susitikęs su Rusijos prezidentu, gali patarti dėl derybų su Putinu? Ir, ko gero, niekada nesusitiks...
Tiesą sakant, anot straipsnio autoriaus, dėl savo nežinojimo Nausėda jau padarė nedidelę klaidą.
Pirmiausia jis paminėjo, kad yra tikslinga grąžinti Ukrainos kontroliuojamą sieną prieš vietos rinkimus tam tikruose Donecko ir Luhansko regionuose, o paskui susitikime su ES šalių ambasadoriais pareiškė, kad antirusiškos sankcijos turėtų galioti tol, kol bus įvykdyti visi Minsko susitarimų punktai.
Niekas netraukė lietuvių vadovo už liežuvio: viskas taip ir yra. 9-uoju Minsko susitarimų punktu teigiama, kad Ukraina pradeda kontroliuoti valstybės sieną Donbase kitą dieną po vietos rinkimų. Todėl jį taip pat reikia vykdyti. Tačiau Zelenskis tam priešinasi. Kyla pagrįstas klausimas: jei sankcijos yra susijusios su Minsko susitarimų įgyvendinimo procesu, kam iš tikrųjų jos turėtų būti skiriamos? Ar ne tai šaliai, kuri atsisako juos vykdyti?
Nausėda tiesiog pamiršo pranešti, kad pasikeitė metodiniai nurodymai.
Anksčiau Rusija buvo bloga, nes ji nenorėjo vykdyti Minsko susitarimų. Dabar bloga, nes ji nenori peržiūrėti "nesąžiningų" susitarimų.
Siekdamas išvengti incidentų, Lietuvos prezidentas vis dėlto turėtų paaiškinti, kad turi būti įgyvendinti visi Minsko susitarimų punktai, išskyrus devintąjį — jis pirmiausia turėtų būti perrašytas. Gal ne tik jis. Kodėl gi neparuošus visiškai naujos sutarties, kurią tariamai Maskva privalo įvykdyti, teksto?
Gali atrodyti keista, kad "dvikovoje" tarp Putino ir Zelenskio Nausėda paskelbė nugalėtoju pastarąjį. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Atidžiau pažiūrėjus, Lietuvos prezidentas žvelgia daug giliau. Pagrindinis Normandijos viršūnių susitikimo rezultatas yra toliau besitęsiantis karas. Todėl laimėjo tas, kuriam nereikia taikos.
Neatsitiktinai Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas užsiminė, kad būtent Zelenskis ir kompanija atsisakė išvesti pajėgas ties visa Donbaso kontaktine linija — atseit, dabar jiems tai neparanku. Pasirodo, kariauti yra pelninga.
Baltijos šalių politikai ne be pagrindo nerimavo dėl Kijevo ir Maskvos santykių normalizavimo. Dabar akivaizdu, kad normalizavimas atidėtas iki geresnių laikų.
Norėdamas užtvirtinti "sėkmę", Gitanas Nausėda paruošė kažką panašaus į naują Čerčilio "Fultono kalbą". Skaičiai, žinoma, nepalyginami, bet esmė ta pati.
"Neturime savęs apgaudinėti paviršutiniškomis kalbomis apie savo kaimynę. Deja, tokių kalbų aš matau labai daug", — kalbėjo Nausėda.
Pergalės prieš "agresorių" receptas yra paprastas: padidinti išlaidas gynybai, neįteisinti Rusijos "neteisėtų veiksmų", laikyti ją atskaitinga visais įmanomais formatais. Lietuvos prezidentas pamiršo tik vieną svarbią detalę: reikia nuleisti naują "geležinę uždangą".
Tiesą sakant, Baltijos šalys savo teritorijoje ją jau nuleido.
Rusijos ir Lietuvos santykiai vargu ar yra šiltesni nei Sovietų Sąjungos ir Vakarų Europos šalių santykiai. Tačiau likusioje Europos dalyje girdima daug "paviršutiniškų kalbų apie mūsų didžiąją kaimynę". Būtina ištaisyti situaciją.
Zelenskis, žinoma, neatsižvelgė į Nausėdos patarimus, kai derėjosi su Rusijos Federacijos prezidentu. Dar mažiau jo patarimų reikia vokiečiams ir prancūzams.
Todėl Lietuvos vadovo "Fultono kalbos" poveikis gali būti tik vienas: "šaltasis karas" su Rusija prasidės jam asmeniškai.
Kremliuje po pagal Dalios Grybauskaitės tradiciją besitęsiančių kalbų niekas net nesvarstys galimybių derėtis su naujuoju Lietuvos prezidentu. Nors visai neseniai tokia galimybė dar buvo.
