VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Teismas atmetė nuteisto Sausio 13-osios byloje Jurijaus Melio skundą dėl Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimų netenkinti jo prašymo perkelti kalėti į zoną, kurioje atlieka bausmę buvę valstybės tarnautojai, rašoma Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešime.
Jurijus Melis kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimus netenkinti prašymo perkelti jį į lokalinę zoną, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai, ir įpareigoti tai padaryti.
Pasak pareiškėjo, jis yra buvęs kariškis, užsienietis (Rusijos Federacijos pilietis), buvęs valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojas, tad perkėlus iš Vilniaus pataisos namų bendrosios zonos į lokalinę zoną būtų išvengta pavojaus jo gyvybei ir sveikatai.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimus, šie sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti išnagrinėjus reikšmingas faktines aplinkybes.
Teismas pabrėžia, jog Bausmių vykdymo kodekse nėra pateikta valstybės tarnautojo sąvoka, tačiau ši sąvoka išaiškinta Valstybės tarnybos įstatyme.
Nurodyta, jog asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, be kita ko, turi turėti Lietuvos Respublikos pilietybę. Kadangi Jurijus Melis nepateikė įrodymų, jog yra buvęs būtent Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas, todėl jo skundą nagrinėjusios institucijos teisėtai konstatavo, jog jis nelaikytinas valstybės tarnautoju. Teismas pažymi, kad pareiškėjas savo skundo teiginių dėl pavojaus gyvybei ir sveikatai nekonkretizavo nei prašyme dėl perkėlimo, nei skunde teismui, todėl teismas juos laiko neišsamiais, nekonkrečiais ir hipotetiniais.
1991 metų sausio 13-osios byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.
Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad Sausio 13-osios byloje valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.
Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
