VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Briuselyje paskelbė, kad ES lyderiai įvertino Lietuvos susirūpinimą dėl nesaugių projektų, priimdami klimato kaitos planą, praneša Prezidentūros kanceliarija.
Pranešime pabrėžiama, kad Europos Vadovų Tarybos (EVT) darbo sesijos, skirtos ES klimato kaitos politikai, išvadų tekstas įtvirtino reikalavimą trečiosioms šalims užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus.
"Džiaugiuosi, kad Bendrijos lyderiai rimtai vertina Lietuvos susirūpinimą dėl nesaugių projektų, vystomų ES kaimynystėje", — sakė Nausėda.
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad atsisakiusi branduolinės energetikos, Lietuva sėkmingai pasuko atsinaujinančios energetikos kryptimi, ir priminė, kad siekti klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 metų yra Bendrijos moralinė atsakomybė. Tačiau tam reikia gerai apgalvotos, socialiai teisingos ir efektyvios ūkio pertvarkos, orientuotos į tvarų augimą, lygios prieigos prie Teisingo perėjimo fondo (TPF) bei kitų finansinių paskatų daugiametėje perspektyvoje.
Nausėda dar kartą nurodė, kad, preliminariais skaičiavimais, lėšų poreikis Lietuvoje planuojamoms priemonėms ES energetikos ir klimato politikos tikslams įgyvendinti iki 2030 metų yra apie 14 mlrd. eurų, o pasiekti klimato neutralumą iki 2050 metų kainuotų apie 41 mlrd. eurų.
Be to, Lietuvos vadovas vėl nurodė, jog ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos daugiametės finansinės programos siūlyme numatytas išmokų mažinimas žemės ūkio ir sanglaudos politikoms, kas, pasak Nausėdos, taip pat turėtų neigiamos įtakos siekiant kovos su klimato kaita tikslų.
"Pirmininkaujančios ES šalies pasiūlyme Lietuvai skiriamas sanglaudos politikos finansavimas mažėja 27 proc. Tai kelia grėsmę tiek regionų plėtrai, tiek ir žaliųjų tikslų įgyvendinimui. Nėra pateisinimo ir išliekančiam atotrūkiui tarp tiesioginių išmokų ES valstybių ūkininkams", — tvirtino prezidentas.
Anot jo, Europos Parlamento ir ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos sutarimas dėl Mobilumo paketo gali atnešti daugiau taršos.
EVT darbo sesijoje ES valstybių lyderiai taip pat aptarė santykius su Rusija po Normandijos ketverto susitikimo bei Europos ateities konferenciją.
Ketvirtadienį ES pratęsė Rusijai ekonomines sankcijas iki kitų metų liepos pabaigos.
"ES valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė, kad Rusija nerodo pažangos įgyvendindama Minsko susitarimus, todėl nėra pagrindo naikinti jai taikomas sankcijas", — rašoma pranešime.
Lietuva ir Astravo AE
Vilnius nuolat kritikuoja Baltarusijos Astravo atominės elektrinės projektą. Lietuvos valdžia, visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".
Iš esmės Lietuvos vyriausybė piktinasi dėl to, kad Baltarusijos atominė elektrinė yra tariamai nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos gyventojams ir nacionaliniam saugumui.
Lietuvoje įstatymų leidybos lygiu buvo uždrausta importuoti elektrą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės. Be to, politikai ragino boikotuoti projektą ir kaimynines šalis.
Minskas visus Vilniaus reikalavimus laiko politizuotais. Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad Baltarusijos atominė elektrinė statoma visiškai laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.
Baltarusijos atominės elektrinės Astrave paleidimas atidėtas nuo 2019 metų pabaigos 2020 metų sausiui. Gruodžio 11 dieną elektrinės pirmajame energetiniame bloke prasidėjo karštieji įrangos bandymai.
