VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Vilniuje ketvirtadienį prie namų buvo sulaikytas Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila, Facebook rašo žurnalistė Rūta Janutienė.
Pasak jos, Vaišvila buvo sulaikytas, kai išėjo iš namų pasiimti pašto.
"Išėjęs iš namų paimti pašto Vaišvila pamatė, jog yra filmuojamas dviejų policijos pareigūnų, kurie leido pasiimti telefoną, rekomendavo įsidėti maisto, leido užrakinti namus ir Vaišvilą išsivežė", — rašo Janutienė.
Moteris tvirtina, jog pats signataras prašė sulaikiusiųjų jį policininkų pateikti nors kokį dokumentą, kuris įrodytų įtariamojo statusą, tačiau pareigūnai nieko jam nepateikė.
Janutienė pabrėžia, kad po kiek laiko Vaišvila buvo paleistas, o policijoje jis buvo supažindintas su nutarimu. Tačiau jokių patvirtinančių dokumentų niekur nepateikiama.
Pats Zigmas Vaišvilas atvirai nekomentuoja sulaikymo, tačiau savo "Facebook" puslapyje pasidalino dviem straipsniais, kuriuose rašoma apie incidentą.
O Janiutienė savo įraše apie sulaikymą dar ir pateikia informacijos apie tai, kad Vaišvila persekiojamas septintus metus, "vis keliant naujas baudžiamąsias bylas nuo to laiko, kai pirmasis surado ir paviešino Dalios Grybauskaitės tarnybos Komunistų Aukštojoje partinėje mokykloje bylą".
Pati Janutienė garsėja savo knyga apie Dalią Grybauskaitę. 2012 metais žurnalistė parengė laidą "Paskutinė instancija", kurioje ruošėsi kalbėti apie Grybauskaitės komunistinę praeitį. Laida turėjo būti transliuojama per TV3 lapkričio pabaigoje, tačiau tai neįvyko, o visi prie laidos kūrimo prisidėję darbuotojai buvo atleisti.
Po to Janutienė parašė knygą "Raudonoji Dalia", kuri yra "dokumentų apie dabartinę Lietuvos prezidentę ir ją pažįstančių žmonių pasakojimų rinkinys". 2014 metų gruodį ši knyga sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, kai EP nariai el. paštu gavo išverstą į anglų kalbą knygos versiją.
Vaišvila nuolat kritikuoja valdžią. Labiausiai jį domina Grybauskaitės praeitis. 2015 metais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras paprašė Rusijos ambasados Vilniuje paskelbti informaciją apie Dalios Grybauskaitės kelionę į Vašingtoną sovietų diplomatinės delegacijos sudėtyje 1991 metų vasarą ir jos darbą TSRS ambasadoje JAV.
Rusijos ambasada Vaišvilai atsakė, kad jo prašomai informacijai apie Grybauskaitės praeitį galioja asmens duomenų apsaugos įstatymai ir kad ji gali būti viešai skelbiama tik gavus Grybauskaitės leidimą. Buvusi Lietuvos vadovė atsakė Vaišvilai.
Pasak Vaišvilos, jei 1991 metų vasarą Grybauskaitė su sovietų delegacija išvyko į Vašingtoną ir dirbo TSRS ambasadoje JAV, paaiškėja, kad ji buvo "sovietų barikadų pusėje". Nepriklausoma Lietuva negalėjo nusiųsti Grybauskaitės į Vašingtoną 1991 metais, tvirtina Vaišvila, kuris tuo metu ėjo Lietuvos premjero pavaduotojo pareigas.
