VILNIUS, gruodžio 17 — Sputnik. Archeologų ir dirvožemio mokslininkų grupė iš JAV, Naujosios Zelandijos ir Čilės nustatė, kad senovės polineziečiai Velykų saloje įrengė Moai akmens stabus, nes tikėjo, kad statulos padeda išsaugoti žemės derlingumą. Atitinkamas pranešimas spaudai paskelbtas Phys.org.
Atlikdami analizę, ekspertai ištyrė dvi monolitines statulas, įrengtas netoli ugnikalnio Rano Raraku, rytinėje salos dalyje. Pasak tyrimo autorės Džo Anos Van Tilburg (Jo Anne Van Tilburg), tyrėjai rado mokslinių įrodymų, kad stabai buvo statomi, siekiant padidinti salos žemės derlingumą. Cheminė dirvožemio, esančio netoli Rano Raraku, analizė parodė, kad jo sudėtyje yra didelė elementų, tokių kaip fosforas ir kalcis, koncentracija. Tai, savo ruožtu, leido mokslininkams padaryti išvadą, kad ugnikalnio papėdę vietos gyventojai naudojo ne tik kaip akmens šaltinį, bet ir kaip derlingų žemių vietą.
Be to, tyrimas parodė, kad senovėje šioje srityje iš tikrųjų buvo auginama nemažai pasėlių.
"Mūsų kasinėjimai praplečia mūsų supratimą apie Moai ir leidžia suprasti: tai, kas iš pradžių atrodo akivaizdu, niekada nebūna būtent tai, kuo atrodo", — padarė išvadą Van Tilburg.
Velykų sala yra viena paslaptingiausių vietų Žemėje, kur maždaug prieš du tūkstantmečius egzistavo keista Polinezijos Rapanujų civilizacija, palikusi daugybę Moai stabų.
Ši civilizacija išnyko iš Velykų salos dar prieš atvykstant europiečiams. Manoma, kad taip nutiko dėl dviejų priežasčių: išteklių išeikvojimas dėl polineziečių plėšraus miškų ir gyvūnų naikinimo ir su tuo susijęs karas tarp skirtingų aborigenų genčių.
