VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Archeologai Graikijoje atrado du unikalius auksu išklotus antkapius. Kapuose yra daug daiktų ir papuošalų, pagamintų iš aukso ir pusbrangių akmenų. Aprašas pateiktas Sinsinačio universiteto tinklalapyje.
Atradimą padarė Amerikos archeologai Džekas Devisas ir Šeron Stoker iš Sinsinačio universiteto 2018 metais vykdant kasinėjimus Pilos rajone pietinėje Graikijoje.
Kapai randasi šalia kito analogiško nekropolio, turinčio panašią architektūrą, datuojamą XVI a. Pr. Kr., ir taip pat vyro kapo, turinčio kardą, laidojimo vieta, aptikta 2015 metais ir pavadinto "grifų kario" kapaviete mitinio žvėries, iškalto ant kapo rastos dramblio kaulo memorialinės lentos, garbei.
Nors "grifo kario" kapavietėje buvo daugybė Mikėnų kultūros objektų, mokslininkai tikėjo, kad šie daiktai buvo atvežti iš Kretos, ir toliau ieškojo įrodymų, kad Piloje buvo vienas iš Mikėnų kultūros centrų XVII — XIII amžiuose prieš Kristų.
Iš tikrųjų, būtent Pilos mieste yra vadinamieji Nestoro rūmai — didžiausias ir geriausiai išsilaikęs Mikėnų laikotarpio pastatas, minimas Homero Iliadoje ir Odisėjoje. Laikotarpis nuo 1600 iki 1500 m. pr. Kr. ypatingai domina archeologus, nes iki šių dienų išlikę Mikėnų civilizacijos miestai nebuvo išsaugoti.
Nepaisant to, kad du aptikti šeimos kapai buvo iš dalies apiplėšti senovėje, mokslininkai viduje rado tūkstančius aukso folijos gabalų ir aukso lakštų liekanas, klojančias konstrukcijų sienas ir grindis.
Archeologai taip pat aptiko karoliukų, pagamintų iš gintaro, karneolio ir malachito, taip pat aukso pakabučio su Egipto deivės Hatoros galvos atvaizdu. Tai leidžia manyti, kad senovės uostamiestis Piloje turėjo plačius prekybos ryšius su Egiptu, Viduriniais Rytais ir net Baltijos šalimis, apie kuriuos anksčiau nebuvo žinoma.
"Turime permąstyti Mikėnų civilizacijos raidos istoriją ir vaidmenį, kurioje Pila atliko šioje raidoje", — Šeron Stoker žodžiai cituojami universiteto pranešime spaudai.
Pasak Džeko Deviso, kunigaikščių kapuose rasti artefaktai gali daug pasakyti mokslininkams apie tai, kaip senovės graikai gyveno prieš tris su puse tūkstančio metų. Visų pirma ant aukso žiedo, aptikto kasinėjimų metu, pavaizduoti du jaučiai, apsupti javų kekėmis, kurias paleobotanikai nustatė kaip miežius. Tai yra pirmasis žinomas senovės Graikijos naminių gyvūnų ir ūkininkavimo elementų vaizdas.
Taip pat rastas karneolio antspaudas su dviejų mitinių būtybių, panašių į liūtus su vazomis ar ritualiniais ženklais, figūrėlėmis ir virš jų esančia 16 smaigaliu žvaigžde. Tas pats simbolis yra ant kito laidojimo artefakto. Ir jei mitiniai į liūtą panašūs padarai būdingi daugeliui Senovės Rytų kultūrų, tada 16 smaigalių žvaigždė yra naujas atradimas.
"Tai retas simbolis. Mikėnų ikonografijoje nėra daug 16 taškų žvaigždžių. Tai, kad kartu turime du objektus su šiuo simboliu — agatą ir auksą — verta ypatingo dėmesio", — sako Stoker. Problema yra ta, kad neturime rašytinių Mino ar Mikėnų epochų šaltinių, kuriuose būtų kalbama apie jų religiją ir simbolių prasmę".
Mokslininkai tikisi, kad nauji radiniai suteiks naują žvilgsnį į šį senovės Graikijos istorijos periodą. Visų pirma, radinių geografinė kilmė ir įvairovė jau paneigia ankstesnį įsitikinimą, kad Mikėnų kultūros gentys gyveno gana skurdžiai ir gana uždarai.
