VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Estijos valdžia grasina Sputnik Estija darbuotojams iškelti baudžiamąsias bylas, jei jie nenutrauks darbo MIA "Rossija segodnia" iki 2020 metų sausio 1 dienos, praneša agentūros spaudos tarnyba.
Kaip nurodoma pareiškime, žurnalistai gavo šalies Policijos ir sienos apsaugos departamento laiškus "su tiesioginiais grasinimais iškelti jiems baudžiamąsias bylas". Talinas aiškina savo veiksmus sankcijomis, kurias 2014 metais kovo mėnesį ES įvedė daugeliui fizinių ir juridinių asmenų dėl įvykių Ukrainoje.
"Norime jums priminti, kad MIA "Rossija segodnia" nėra įtraukta į jokius ES sankcijų sąrašus. Mes manome, kad Estijos valdžios institucijų veiksmai yra savavališki ir planuojame kreiptis į tokias tarptautines organizacijas kaip JT, ESBO, Europos Tarybą, UNESCO ir EŽTT, reikalaudami suteikti tinkamą įvertinimą šiam precedento neturinčiam žodžio laisvės pažeidimo atvejui pastaraisiais metais ir imtis priemonių siekiant užtikrinti mūsų žurnalistų teisę vykdyti savo profesinę veiklą", — rašoma pranešime.
Taip pat pranešime teigiama, kad pastaraisiais metais Sputnik Estija darbuotojai ne kartą kviesti saugomo tarnybų "profilaktiniams" pokalbiams, kurių metu jiems buvo rekomenduojama išeiti iš darbo.
MIA "Rossija segodnia" vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis iškels grėsmės žiniasklaidos darbuotojams klausimą Žmogaus teisių tarybos diskusijoje.
"Rytoj įvyks prezidento pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių prezidiumo (tarybos) žmogaus teisių klausimais posėdis. Aš pateiksiu šį klausimą ir paprašysiu savo kolegų, kad jie sureaguotų į tokius Estijos valdžios institucijų veiksmus. <...> Iš piršto laužtas pagrindas veiksmams žurnalistų atžvilgiu, kurie, iš esmės, ribojasi su draudimu vykdyti profesinę veiklą. <...> Tai politinis užsakymas", — sakė Višinskis komentare RIA Novosti.
Kaip Sputnik Estija stumiama iš šalies
Estija — vienintelė Baltijos šalis, turinti visavertę naujienų agentūros Sputnik redakciją ir biurą. Komandą sudaro 35 žmonės, iš jų 33 yra Estijos piliečiai, dirbantys pagal darbo sutartis su MIA "Rossija segodnia". Agentūros mėnesinės mokesčių įmokos į Estijos biudžetą siekia beveik 30 tūkstančių eurų.
Kaip anksčiau MIA "Rossija segodnia" ir televizijos kanalo RT redaktorė Margarita Simonian sakė, Sputnik niekur nesusiduria su tokiomis problemomis kaip Estijoje: darbuotojai buvo kviečiami į ilgus pokalbius su vietos saugumo tarnybomis, vietiniams bankams buvo uždrausta su jais bendradarbiauti. Spalio pabaigoje Estijos tarptautinių bankų grupių filialai įšaldė MIA "Rossija Segodnia" pervedimus Sputnik Estija darbuotojams, mokesčių ir biurų nuomos mokėjimus. Kitos Estijos bankų įstaigos, į kurias agentūra kreipėsi, taip pat atsisakė atlikti šias operacijas.
Baltijos šalių valdžia nuolat kišasi į Rusijos žiniasklaidos veiklą, įskaitant "MIA Rossija segodnia" išteklius. Kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, šie veiksmai rodo aiškius suderintos linijos tarp Vilniaus, Rygos ir Talino ženklus ir aiškiai parodo, kaip demagoginiai teiginiai apie jų atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams atsispindi tikrovėje.
Rusijos žiniasklaidos priespauda Baltijos šalyse
Baltijos šalių valdžios institucijos sistemingai kenkia Rusijos žiniasklaidai. Lietuvoje liepos mėnesį teismas nusprendė užblokuoti prieigą prie Sputnik Lietuva respublikos teritorijoje. Maskva sukritikavo Lietuvos veiksmus.
Rusijos žurnalistų sąjungos vadovas Vladimiras Solovjovas sakė, kad Lietuva nusprendė "atsikratyti Sputnik", nes tai, ką agentūra transliuoja, prieštarauja pagrindinių vietinių kanalų politikai". Liepos pabaigoje LRTK priėmė sprendimą iki rugpjūčio 1-osios atnaujinti prieigą prie Sputnik Lietuva interneto svetainės.
Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios institucijų veiksmai šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę. Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Sputnik susidūrė su "atviru persekiojimu" Lietuvoje, nepaisant to, kad agentūra veikia, visiškai laikydamasi įstatymų ir aukštų žurnalistikos standartų.
