VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė ruošiasi galimoms JAV sankcijoms, kurias jos ketina įvesti projekto "Nord Stream-2" atžvilgiu, praneša Vokietijos leidinys "Bild" su nuoroda į konfidencialų Vokietijos ekonomikos ministerijos dokumentą.
Anot leidinio, Vyriausybė mano, kad apribojančios priemonės gali įsigalioti JAV šios savaitės pabaigoje. Ministerija pabrėžia, kad tai gali sukelti vamzdžių klojimo Danijos ekonominėje zonoje problemų.
"Bild" pažymi, kad Vyriausybė ketina "išsamiai išnagrinėti sankcijų padarinius" projektui "Nord Stream-2", po to bus priimtas sprendimas, kokių "konkrečių priemonių" imtis reaguojant į įstatymą. Vokietija taip pat tikisi, kad yra šansų, jog dujotiekio tiesimas gali būti baigtas per 30 dienų, o tai leis išvengti nuobaudų.
Vėliau tapo žinoma, kad antradienį JAV Senatas patvirtino biudžetą su sankcijomis "Nord Stream-2". Manoma, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas pasirašys jį iki gruodžio 20 dienos. Tokiu atveju sankcijos įsigalios jau šią savaitę.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad "Nord Stream-2" statybos darbai baigiami.
JAV senatas gruodžio pradžioje į 2020 metų šalies gynybos biudžeto projektą įtraukė apribojančias priemones laivams, kurie užsiima dujotiekio vamzdžių klojimu. Manoma, kad sankcijos turės įtakos ne tik vamzdžių klojimo laivams, bet ir su jais susijusių kompanijų vadovams.
Priemonės apims vizų atsisakymą ir Jungtinių Valstijų sandorių su jų turtu blokavimą.
"Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Dujotiekis eis per teritorinius vandenis arba Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos išskirtines ekonomines zonas.
Ukraina priešinasi "Nord Stream-2", nes baiminasi, jog praras pajamas iš Rusijos dujų tranzito. Prieš dujotiekį pasisako ir Lenkija, Latvija ir Lietuva, kurios projektą laiko politiniu.
Projektą taip pat kritikuoja JAV, aktyviai reklamuodamos savo suskystintas gamtines dujas Europos rinkoje.
Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.
Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, ir Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų, palaiko "Nord Stream-2".