Aistros, siautėjusios pastaraisiais mėnesiais dėl 2020 metų biudžeto, nurimo. Pagrindinio ekonomikos įstatymo, pagal kurį šalis gyvens kitais metais, parametrus palaikė ne tik valdančiosios koalicijos nariai, bet ir kai kurie opozicijos atstovai. Taigi, vyriausybei pavyko subalansuoti biudžetą, atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos būklę, ir susieti jį su ekonomikos augimo prognozėmis. O jis kitais metais sulėtės. Lietuvos banko duomenimis, 2020 metais BVP augimas sieks apie 2,5 procento, o šiemet šis skaičius siekė apie 3,7 procento.
Pristatydamas biudžetą Seime, finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad 2020 metų biudžetas "realistinis, ir subalansuotas, fiskalinė drausmė išlaikyta, orientuotas į skurdo mažinimą". Opozicijos atstovai, visų pirma parlamentarė Aušrinė Armonaitė, pavadino jį "skurdo biudžetu". Neva, rengiant dokumentą, reikėjo remtis ne šiandienos realijomis, o išdėstyti "augančios Lietuvos" užmojus.
Matyt, jauna ir ambicinga ponia Armonaitė blogai išmano ekonomiką ir skraido padebesiais. Ir gyventi reikia pagal savo galimybes, o ne "greitomis paskolomis". Taip, visas Lietuvos pensininkų, jaunimo ir valstybės tarnautojų problemas įmanoma išspręsti per vieną dieną. Pasiimti milijardus eurų kainuojančias paskolas, padidinti pensijas ir išmokas neapsaugotiems gyventojų sluoksniams iki Vokietijos ar Danijos lygio. O mokės už paskolas būsimos kartos.
Vyriausybė samprotavo kitaip. Buvo apskaičiuojamas kiekvienas euras. Pavyzdžiui, "vaiko pinigus" "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" (LLRA-KŠS) pasiūlymu, norėta didinti beveik iki 100 eurų. Tačiau jie iš tikrųjų ją padidino tik iki 60 eurų, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 metų mėnesinės išmokos vienam vaikui sudarys 70 eurų.
Lygiai taip pat pasielgė ir su neapmokestinamuoju minimumu. Jis bus didinamas palaipsniui — per ateinančius dvejus metus 50 eurų, o ne 100, kaip buvo planuota anksčiau.
Nuo 2020 metų sausio 8,1 proc. padidės senatvės ir neįgalumo pensijos. Vidutinė senatvės pensija padidės 30 eurų ir sudarys apie 375 eurus, o turintiems būtinąjį darbo stažą — 397 eurus.
Minimalus atlyginimas "ant popieriaus" (neatskaičius mokesčių) padidės nuo 555 iki 607 eurų. Darbininkai, dirbantys už minimalų atlyginimą, "į rankas" gaus 41,5 euro daugiau.
Tai yra pagrindiniai biudžeto parametrai, kurie paveiks daugelį Lietuvos gyventojų.
Mokytojams ir universiteto dėstytojams, taip pat tyrėjams buvo pažadėta padidinti atlyginimus dešimčia procentų, tačiau tik nuo naujų mokslo metų (rugsėjo 1 dienos). O darželių auklėtojams — iš karto 30 procentų. Jų atlyginimai yra lygūs mokytojams. Atlyginimai bus indeksuojami atsižvelgiant į darbuotojų kategorijas. Didelis darbo užmokesčio padidėjimas laukia ir gydytojų.
Pareigūnų (valstybės tarnautojų) atlyginimai šiek tiek pakils. Bazinis atlyginimas kils tik trim eurais (nuo 173 iki 176). Ir galutinis dydis priklausys nuo lygio ir kvalifikacijos, taip pat nuo valstybės institucijos vadovybės sprendimo.
Ugniagesiai gavo papildomai 125 eurus. Nuo sausio 1 dienos vidutinis jų atlyginimas bus 931 euras (atskaičius mokesčius). Pasieniečiaims pridėjo šiek tiek mažiau: jų atlyginimai padidės vidutiniškai 114 eurų ir sieks apie 957 eurus "į rankas". Policijos pareigūnai papildomai gavo nuo 49 iki 66 eurų.
Bet šalies Vadovybės apsaugos departamento darbuotojams iškart padidins atlyginimus 227 eurais. Tai yra geriausiai apmokami Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai. Nuo šiol jie gaus beveik pusantro tūkstančio eurų. Juk jie turi ištisas dienas ir naktis saugoti aukščiausios valstybės vadovybės ramybę, taip pat tuos, kurie turi teisę į valstybės apsaugą už praeities nuopelnus. Tai buvę prezidentai Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Dabartinio šalies prezidento Gitano Nausėdos alga padidės tik 176 eurais ir sieks 5856 eurus per mėnesį. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis uždirbs 3065 eurus, o premjeras Saulius Skvernelis — 3385 eurus.
Štai tokius atlyginimus gaus Lietuvos gyventojai ir vadovai ateinančiais 2020 metais.
Kalbant apie išorinius įsipareigojimus, Lietuva įvykdys pagrindinį NATO finansinį kriterijų. 2020 metais gynybai bus skirta 2,02 procento BVP. Tai yra šiek tiek mažiau, nei planuota anksčiau, tačiau atsižvelgiant į reikalaujamus įsipareigojimus.
Visi pervedimai į Europos Sąjungos struktūras ir kitas tarptautines organizacijas, tarp kurių yra ir Lietuva, bus įvykdyti.
Ir jei per metus valstybės ižde atsiras papildomų lėšų, dalis jų bus nukreipta į rezervinį fondą, kuris taps saugos pagalve, krizių, tokių kaip 2008–2009 metų ar 1930 metų Didžioji depresija, atveju.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
