VILNIUS, gruodžio 19 — Sputnik. Vokietijos verslas ragina ES imtis priemonių, skirtų užkirsti kelią sankcijoms prieš "Nord Stream-2" arba kompensuoti jas, praneša RIA Novosti su nuoroda į Vokietijos ekonomikos Rytų komiteto vadovą Oliverį Hermesą.
"Savo ruožtu ES turi greitai sukurti priemones, kurios užkirstų kelią ar kompensuotų tokį kišimąsi į Europos teises iš išorės. Dabar federalinė vyriausybė turi paspartinti šią diskusiją Briuselyje", — sakė Hermesas, cituojamas RIA Novosti.
JAV Senatas antradienį balsavo už 738 mlrd. dolerių gynybos biudžetą, į kurį įtrauktos lėšos "kovai su Rusija" įvairiose srityse, sankcijos prieš "Nord Stream-2" ir karinė pagalba Ukrainai. Dabar dokumentą turėtų pasirašyti prezidentas Donaldas Trampas. Jis jau pareiškė, kad yra pasirengęs nedelsdamas pasirašyti dokumentą.
"Mes priėmėme sprendimą atkreipti dėmesį, mūsų pozicija nepasikeitė — mes nepriimame ekstrateritorinių sankcijų", — trečiadienį sakė jis.
Taip pat Vokietijos federalinės vyriausybės Spaudos ir informacijos biuro vadovas Štefenas Zeibertas, atsakydamas į klausimą, kaip Berlynas ketina reaguoti į JAV sprendimą, pažymėjo, kad atitinkamo įstatymo priėmimo procesas JAV dar nėra baigtas. "Vyriausybė įvertins galimą sankcijų poveikį po to, kai įstatymą pasirašys prezidentas (JAV Donaldas Trampas)", — sakė jis.
Anot jo, diskusija apie galimą atsakymą šiame etape "būtų spekuliacija".
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Dujotiekis eis per teritorinius vandenis arba Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos išskirtines ekonomines zonas.
Ukraina priešinasi "Nord Stream-2", nes baiminasi, jog praras pajamas iš Rusijos dujų tranzito. Prieš dujotiekį pasisako ir Lenkija, Latvija bei Lietuva, kurios projektą laiko politiniu.
Projektą taip pat kritikuoja JAV, aktyviai reklamuodamos savo suskystintas gamtines dujas Europos rinkoje.
Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.
Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, ir Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų, palaiko "Nord Stream-2".
