VILNIUS, gruodžio 24 — Sputnik. "Nord Stream-2" operatorius — "Nord Stream-2 AG" — tęsia darbus, kad dujotiekis būtų kuo greičiau paleistas, praneša RIA Novosti.
Bendrovė pakomentavo JAV sankcijų prieš energetikos objektą įsigaliojimą.
Pasak oficialaus projekto bendrovės atstovo Jenso Miulerio, šiuo metu iš maždaug 2460 km vamzdyno nutiesta apie 2300 kilometrų.
Miuleris pažymėjo, kad operatorius ir projektą remiančios įmonės ir toliau dirba siekdamos energetinio saugumo, prieinamų dujų kainų Europos vartotojams ir ES ekonomikos konkurencingumo, taip pat dėl įsipareigojimų saugoti klimatą.
Sankcijos prieš "Nord Stream-2"
JAV Iždo departamentas paskelbė, kad dujotiekiams "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream" įsigaliojo sankcijos. Vašingtonas reikalavo, kad su dujotiekiu susijusios bendrovės nedelsiant nutrauktų statybas. "Allseas", užsiimanti "Nord Stream-2" tiesimu, jau sustabdė darbą. Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad "atmeta tokias ekstrateritorines sankcijas", nukreiptas "prieš Vokietijos ir Europos bendroves".
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas pasirašė šalies gynybos biudžetą, kuriame buvo įvestos ribojamosios priemonės Europos įmonėms, dalyvaujančioms įgyvendinant projektus. Per du mėnesius nuo dokumento įsigaliojimo dienos turi būti išrinkti tie, kuriems bus taikomos sankcijos. Šias sankcijas kritikavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pažymėdama, kad Berlynas nesutinka su šia praktika.
Rusijos Federacijos vyriausybės ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, kad Rusija seniai apsidraudė ir įsigijo nuosavą vamzdžių klojimo įrenginį "Akademik Čerskij". Be to, Vokietija yra suinteresuota susitarti su JAV dėl kompromisinių sąlygų, po kurių "Allseas" galėtų grįžti į darbą.
Projektas "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
Dujotiekis eis per teritorinius vandenis arba Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos išskirtines ekonomines zonas.
Dujotiekio tiesimui aktyviai priešinasi Ukraina, nemažai Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, taip pat JAV, kurios siekia eksportuoti į Europą savo suskystintas gamtines dujas. Ukraina priešinasi "Nord Stream-2", nes baiminasi, jog praras pajamas iš Rusijos dujų tranzito.
Dujotiekį daugiausia remia Vokietija ir Austrija, kurios mano, kad projektas sustiprins Europos energetinį saugumą. Berlynas ir Viena taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos, kaip tiekėjos, patikimumą.
Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra grynai komercinis projektas.
