VILNIUS, gruodžio 26 — Sputnik. Turkijos prezidentas perspėjo, kad išsiųs amerikiečių kontingentą iš šalyje esančių karinių bazių, jei Vašingtonas nustatys naujas sankcijas, praneša "The Wall Street Journal".
Tuo tarpu pati Turkija sumaniai naudojasi nesutarimais NATO viduje ir už jos ribų, kad pasiektų savo tikslus, pažymi leidinys.
Kaip rašoma laikraštyje, NATO, bandydama išspręsti augančių Ankaros ryšių su Maskva problemą, patirs rimtų sunkumų.
Šis pareiškimas sukėlė neramią JAV gynybos sekretoriaus Marko Esperio reakciją. Jis dar kartą patvirtino Turkijos teisę dislokuoti arba nedislokuoti NATO bazių jos teritorijoje, tačiau pabrėžė, kad tai kelia abejonių dėl Turkijos ištikimybės aljansui.
Anot leidinio, Turkija, turinti didžiausią nuolatinę NATO armiją po JAV, ėmėsi veiksmų, kurie prieštarauja Vašingtonui ir visam aljansui, įskaitant savo kariuomenės siuntimą į Siriją kovoti su kurdais ir Rusijos raketų sistemų S-400 įsigijimą. Po dažnų bandymų įtikinti Erdoganą ir išvengti tolesnio Turkijos "dreifo" į Maskvos orbitą, JAV prezidentas Donaldas Trampas vis dėlto šį mėnesį pasirašė gynybos biudžeto projektą, kuriame buvo numatytos sankcijos Ankarai už Rusijos raketų sistemų pirkimą.
Anot laikraščio, S-400, kurias Pentagonas laiko grėsme NATO saugumui, pirkimas tapo pagrindine kliūtimi JAV ir Turkijos santykiuose. Reaguodamas į tai, Vašingtonas sustabdė amerikiečių naikintuvų F-35 tiekimą Ankarai ir pašalino Turkijos kompanijas iš dalių tiekimo programos, paaiškindamas tai radarų panaudojimo šnipinėjimo Rusijai tikslais tikimybe.
Turkijos pareigūnai pasiūlė įsteigti ekspertų komitetą prie Jungtinių Valstijų arba prižiūrint NATO, kuris ištirtų S-400 problemą ir pasiūlytų jos sprendimo būdus. Tačiau JAV pareigūnai sako, kad Vašingtonas mieliau mokėtų didelę kompensaciją, nei išsiųstų bent vieną F-35 į Turkiją ir keltų pavojų kelių milijardų dolerių vertės programos vientisumui.
Turkija savo ruožtu pagilino aklavietę lapkričio pabaigoje atlikdama S-400 bandymą oro bazėje netoli Ankaros prieš amerikiečių F-16 lėktuvus ir pareiškė, kad gali užsakyti Rusijos kovinį lėktuvą, jei nebus panaikintas draudimas tiekti F-35.
Tuo tarpu daugelis aljanso narių Europoje yra nepatenkinti tuo, kad NATO naudoja artimą Turkijai retoriką dėl operacijos šiaurės Sirijoje, ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad Vakarai suteikė Turkijai per daug galimybių išplėsti savo karinę partnerystę su Rusija.
Taigi, Turkija, kuri jau koordinuoja savo veiklą su Rusija šiaurės Sirijoje, dabar taip pat siekia bendradarbiauti su Maskva karo nuniokotoje Libijoje.
"Turkija naudojasi nesutarimais ir laimi", — sakė vienas Europos diplomatų NATO.
Liepos viduryje prasidėjo naujausių Rusijos oro gynybos sistemų S-400, sukėlusių santykių tarp Turkijos ir JAV krizę, pristatymas. Vašingtonas reikalavo atsisakyti susitarimo ir mainais įsigyti Amerikos "Patriot" sistemas, grasindamas atidėti ar net atšaukti naujausių F-35 naikintuvų pardavimą Turkijai, taip pat įvesti sankcijas pagal CAATSA ("Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas") įstatymą. Ankara nesutiko nusileisti. Anot Erdogano, "Triumph" sistemos bus įdiegtos 2020 metų balandžio mėnesį.
