Prieš Naujuosius metus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu RIA Novosti papasakojo apie savo ateinančių metų užsienio politikos lūkesčius, nuo kurių priklausys tarptautinės situacijos raida, ir ar Maskva ketina grįžti prie G8 formato. Jis taip pat atskleidė, ar yra kokia nors galimybė pratęsti STRAT sutartį, kuri yra paskutinė priemonė, ribojanti dviejų didžiausių branduolinių valstybių branduolinių raketų potencialą, bei pasidalino savo požiūriu apie dujotiekio "Nord Stream-2" situaciją ir JAV sankcijas.
— Ar Rusijos grįžimas į G8 kitais metais — realus dalykas? Ar šis klausimas buvo aptartas neseniai vykusiame susitikime su Donaldu Trampu? Ar jis perdavė prezidentui Putinui kvietimą į JAV viršūnių susitikimą? Kokie ateinančių metų lūkesčiai yra užsienio politikoje, taip pat ir JAV kryptimi?
— Vartokime teisingus terminus. Ne Rusija pasitraukė iš G8. Leiskite jums priminti, kad po perversmo Ukrainoje 2014 metų pradžioje likę septyni grupės nariai atsisakė dalyvauti renginiuose Rusijai pirmininkaujant. Kitaip tariant, šį formatą paliko likę septyni nariai. Kaip pažymėjo prezidentas Putinas, "jei mūsų partneriai nori atvykti pas mus, būsime laimingi". Pridursiu, kad mes galime juos priimti Maskvoje, Sankt Peterburge, Sočyje ar, pavyzdžiui, Jaltoje.
Apskritai Rusija neturi nei paskatų, nei noro atkurti šį formatą. Mano vizito JAV metu šis klausimas nebuvo aptartas ir iki šiol neįtrauktas į Rusijos ir Amerikos darbotvarkę. G7 formatas, sukurtas dar Šaltojo karo laikais, nebeatitinka šiuolaikinės realybės, visų pirma todėl, kad jo darbe nedalyvauja nauji pasaulio centrai. Ir be jų indėlio tiesiog neįmanoma veiksmingai kovoti su daugybe mūsų laikų iššūkių ir grėsmių.
Neatsitiktinai šiandien daugelio pagrindinių ne tik pasaulio ekonomikos, bet ir politikos klausimų diskusija sėkmingai vykdoma būtent Didžiojo dvidešimtuko formatu. Be G20, Rusija taip pat aktyviai dalyvauja tokiose naujo tipo asociacijose, kaip, pavyzdžiui, BRICS ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, veikloje, kur sprendimai nėra primetami, o priimami remiantis subalansuotu sutarimu. Šios daugiašalės struktūros jau yra tapusios svarbiais teisingesnės ir demokratiškesnės daugiapolės pasaulio tvarkos architektūros ramsčiais.
Nėra lengva sudaryti kitų metų prognozę. Daug kas priklausys nuo Vakarų partnerių, visų pirma Vašingtono, noro atsisakyti žiaurių šantažo, spaudimo, vienašališkų sankcijų metodų, pradėti laikytis tarptautinės teisės ir apskritai žengti abipusiškai pagarbaus dialogo keliu, vardan veiksmingo daugybės mūsų laikų mazgų išardymo.
Savo ruožtu Rusija ir toliau prisidės prie vienijančių principų stiprinimo pasaulio reikaluose, visuotinio ir regioninio saugumo palaikymo visais aspektais ir tvaraus politinio bei diplomatinio daugybės krizių ir konfliktų įveikimo Sirijoje ar kaimyninėje Ukrainoje. Šiuo tikslu pasinaudosime savo narystės galimybėmis tokiose pasaulinėse valdymo struktūrose kaip JT ir G20, taip pat savo pirmininkavimo BRICS ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje teikiamomis galimybėmis.
Rusijos ir Amerikos dialogo perspektyvas vertiname realiai, ypač atsižvelgiant į sunkią vidaus politinę situaciją JAV ir artėjančius prezidento rinkimus. Tai aiškiai patvirtina paskutiniai Vašingtono nedraugiški žingsniai. Savo ruožtu mes ir toliau imsimės visų būtinų priemonių savo pačių saugumui, Rusijos piliečių ir verslo interesams užtikrinti ir tinkamai reaguosime į agresyvius išpuolius. Be to, mes patys nesiekiame konfrontacijos. Esame pasirengę kartu ieškoti savo šalims ir visam pasauliui svarbių problemų sprendimų.
Mūsų siūlymai užmegzti bendradarbiavimą įvairiose srityse tebegalioja. Daugelį jų galima įgyvendinti artimiausiu metu — pavyzdžiui, pradėti, kaip susitarė prezidentai, verslo konsultacijų ir ekspertų tarybų veiklą. Tarp kitų mūsų pasiūlymų yra nesikišimo į vienas kito vidaus reikalus garantijos, dialogo JAV kibernetinio saugumo klausimu pradžia, bendras pareiškimas dėl branduolinio karo nepriimtinumo, START sutarties pratęsimas, INF sutarties dislokavimo moratoriumas ir kiti strateginio stabilumo stiprinimo žingsniai. Žinoma, Vašingtono nuotaiką vertinsime tik iš jo poelgių.
— Ar esama kokių nors START-III pratęsimo terminų? Jei šios sutarties pratęsti neįmanoma, ar Rusija nedelsdama pradės kurti ir dislokuoti papildomus strateginius ginklus, ar bus panašus moratoriumas, koks buvo įvestas žlugus INF sutarčiai?
— Rusijos prezidentas aiškiai suformulavo Rusijos požiūrį į START sutarties perspektyvas. Mes pasisakome už jos pratęsimą be išankstinių sąlygų. Dėl terminų Vladimiras Putinas teigė, kad Rusija yra pasirengusi pratęsti susitarimą "nedelsdama, kuo greičiau, prieš pat šių metų pabaigą".
Pratęsimo terminų nėra, tačiau procesą reikės baigti iki sutarties galiojimo pabaigos — 2021 metų vasario 5 dienos. Tai reiškia, kad reikia ne tik pasiekti susitarimą su amerikiečiais, bet ir atlikti tam tikras procedūras Federalinėje asamblėjoje, nes didžiausias dėmesys bus skiriamas 2011 metų sausio 28 dienos Federalinio įstatymo Nr. 1 dėl START ratifikavimo pakeitimui. Taigi, laiko liko nedaug.
Rusija mano, kad tikslinga išlaikyti sutarties, kuri išlieka paskutine tarptautine teisine priemone, siekiant abipusiškai apriboti dviejų didžiausių branduolinių valstybių branduolinių raketų potencialą ar režimą. Be to, pratęsimas duotų laiko, kurį būtų galima panaudoti svarstant požiūrį į galimas naujų ginklų ir karinių technologijų kontrolės formas ir metodus.
JAV dar nepateikė savo pozicijos dėl START sutarties pratęsimo. Nepaisant to, manau, kad per anksti kalbėti apie bet kokius kitus scenarijus.
— Metų pabaigą pažymėjo dar kartą kilęs "Nord Stream-2" projekto oponentų suaktyvėjimas. Ar yra koks nors pavojus, kad jis bus sužlugdytas? Atsižvelgiant į nestabilią Vakarų partnerių poziciją, ar ne laikas Rusijai vykdyti diversifikaciją — radikaliai perorientuoti savo angliavandenilių eksportą? Ar Kinija laikoma perspektyviausiu Europos pakaitalu?
— Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba artėja prie pabaigos, todėl jo oponentai suintensyvino pastangas nutraukti projektą. Sankcijų įtraukimas į JAV įstatymą dėl išlaidų gynybai 2020 metais yra akivaizdus ciniškas kišimasis į Europos verslo reikalus. Kai kurie JAV senatoriai leido sau tiesiogiai grasinti statybose dalyvaujančių įmonių vadovams. Tikslas, be abejo, nėra rūpestis Europos energetiniu saugumu, kurį stiprina "Nord Stream-2", bet amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų stūmimas į Europos rinką. Tai yra akivaizdus nesąžiningos konkurencijos ir energetikos sektoriaus politizacijos pavyzdys.
Esame įsitikinę, kad, nepaisant tebesitęsiančio spaudimo, dujotiekis "Nord Stream-2" bus baigtas. Europa supranta papildomo eksporto maršruto kūrimo naudą, nors, deja, yra šalių, pasirengusių dirbti užjūrio kuratoriui savo pačių energetinio saugumo ir piliečių gerovės sąskaita.
Europos dujų rinka mums išlieka pagrindinė — metinė eksporto apimtis yra apie 200 milijardų kubinių metrų. Tuo pat metu sėkmingai plečiame bendradarbiavimą energetikos srityje su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, kuriose angliavandenilių išteklių poreikis ir toliau auga. Gruodžio pradžioje buvo pradėtas eksploatuoti "Sibiro galios" dujotiekis, kuris ateityje užtikrins tvarų dujų tiekimą Kinijai, iki 38 milijardų kubinių metrų per metus. Kartu su užsienio partneriais kuriama Arkties išteklių bazė, taip pat įgyvendinant "Jamal SGD" ir "Arkties SGD 2" projektus. Siekdami užtikrinti energijos išteklių eksportą į Azijos ir Ramiojo vandenyno šalis, plėtojame Šiaurės jūros maršruto transporto logistiką.
Rusija toliau sieks diversifikuoti angliavandenilių atsargų eksporto paskirties vietas.
