VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Per pastaruosius 20 metų Rusija svariai prisidėjo prie daugiapolio pasaulio institucijų formavimo ir plėtros, patvirtinusi įvairių šalių realios lygybės principus tarptautinėje politikoje, mano RIA Novosti apklausti politikai ir ekspertai.
Anot jų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo priverstas vykdyti gana griežtą politiką Vakarų, kurie atsisakė priimti Rusiją kaip lygiavertę partnerę, atžvilgiu ir pademonstravo sankcijų politikos neveiksmingumą bei neproduktyvumą šiuolaikinėmis sąlygomis.
Ir gerbti Rusiją privertė
Pasak Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovo Konstantino Kosačiovo, per pastaruosius 20 metų Putino užsienio politika pakeitė ne tik Rusijos vaidmenį pasaulyje, bet ir patį pasaulį.
Kosačiovas pažymi, kad Rusijos Federacijos prezidento evoliucijos požiūrio į tikslus ir principus pačios Rusijos užsienio politikos, kaip tai kartais interpretuojama, nebuvo.
"Jis neatėjo iš "vesternizmo" į "revizionizmą", iš "Europos" į "Aziją", iš demokratijos prie "suvereniteto" užsienio politikoje. Tiesiog išorės sąlygos diktavo tą logiką, kurią tiesiog reikėjo priimti maždaug 2000-ųjų pabaigoje: silpnųjų neklauso", — sakė Kosačiovas.
Tarptautinių reikalų komiteto vadovas pridūrė, kad Rusija tiesiogine to žodžio prasme privertė su ja skaitytis, kai jos interesų nepaisymas pirmiausia iš Vakarų pusės jau tapo rimta grėsme.
Pasak RANEPA Socialinių mokslų instituto (ION) mokslo darbuotojo Sergejaus Bespalovo, Rusijos užsienio politikos posūkis, įvykęs pirmininkaujant Putinui, išryškėjo vyriausybei vadovaujant Jevgenijui Primakovui. Taip pat, kaip pažymi ekspertas, pirmaisiais prezidentavimo metais Putinas vis dar mėgino normalizuoti santykius su Vakarais, ypač su JAV.
"Kai tapo aišku, kad Vakarai nėra pasirengę normaliems, lygiaverčiams santykiams su Rusija ir Rusijos Federaciją suvokia arba kaip priešininkę, arba bent jau kaip labai nelygią partnerę, žinoma Putinas tiesiog turėjo permąstyti savo užsienio politiką. Ir, natūraliai, dviem svarbiais etapais tapo iš pradžių 2007 metais — jo garsioji Miuncheno kalba ... ir tada 2008 metais — konfliktas aplink Pietų Osetiją ir Vakarų parama visų pirma Gruzijai, nors akivaizdu, kad ji buvo šio konflikto iniciatorė", — pažymėjo Bespalovas.
Politologas pridūrė, kad Rusijos Federacijos politika Vakarų atžvilgiu tapo griežtesnė priverstinai.
"Jei visa tai vertintume kartu su karinio potencialo stiprinimu, su armijos reformomis, modernizuojant karinį-pramoninį kompleksą, tai akivaizdu, kad bent jau užsienio politikos karinio komponento srityje ir užtikrinant mūsų saugumą tai suteikė mums galimybę kalbėti vienodomis sąlygomis su Vakarais", — mano Bespalovas.
To paties požiūrio laikosi ir Politinės informacijos centro generalinis direktorius Aleksejus Muchinas, kurio žodžiais tariant, Vakarų pasaulis griežtai nurodė Rusijai į vietą trečiarūšių šalių sąraše, kad Rusija jaustųsi ypač nepatogiai.
"Būtent ši aplinkybė leido ateityje įgyvendinti tokius projektus kaip Krymo konsensusas, branduolinių atgrasymo pajėgų modernizavimas. Buvo sukurtas galingas karinis blokas, pagrįstas būtent savomis atsargomis. Pas mus, kaip žinoma, nėra sąjungininkų, mes vis dar turime kariuomenę ir karinį jūrų laivyną, taip pat branduolinės atgrasymo pajėgos vis dar yra šalies saugumo pagrindas", — paaiškino ekspertas.
Širdimi į Rytus
Dėl Vakarų sankcijų spaudimo Rusijai pavyko pasisukti į Rytus — sustiprinti ryšius su Kinija, Indija ir peržiūrėti santykius su Japonija, mano Muchinas.
"Jei anksčiau santykiai buvo konfrontaciniai, tai dabar esame taikos sutarties pasirašymo stadijoje (su Japonija). Mums pavyko atgauti prarastas pozicijas Indijos rinkoje: iki 2000-ųjų vidurio mes jas praradome, o dabar jas atkuriame. Mums pavyko sukurti ekonominį ir karinį aljansą su Kinija", — sakė politologas, pažymėdamas, kad Rusijos Federacijos ir Kinijos karinis potencialas tikrai nenusileidžia NATO šalių kariniam potencialui.
"Artimųjų Rytų kryptyje mes turime ypatingų sėkmių, nes čia deriname diplomatinius ir karinius įtakos metodus. Karinius — tai, be abejo, yra Sirijos modelis... Ir, kita vertus, mes galime draugauti, galime efektyviai dirbti su Saudo Arabija, ir su Iranu, ir su Turkija, ir su Izraeliu, kas nepavyko jokioms kitoms šalims", — pridūrė Muchinas.
Pasak Kosačiovo, proveržis Artimuosiuose Rytuose buvo pats įspūdingiausias Putino užsienio politikos pasiekimas.
"Irako ir Libijos scenarijų šioje šalyje prevencija ir konstruktyvi diplomatija palaikant dialogą su visais svarbiais žaidėjais, įskaitant tokius sudėtingus ir daugiausia priešiškus, kaip Iranas, Turkija ir Izraelis, padarė Rusijos vaidmenį lemiamą ir teigiamą tiek Sirijos plano, tiek ir Artimųjų Rytų procesuose apskritai", — paaiškino jis.
Anot Kosačiovo, vakarietiškas požiūris griežtai padalija Artimuosius Rytus į draugus ir priešus. "Svetimus atitinkamai paskelbia "diktatoriais", "korupcionieriais", "žmogaus teisių pažeidėjais" ir panašiai, kas automatiškai juos išveda iš teisinės ir humanitarinės srities pagal Vakarų versiją. Galima nepaisyti jų ("svetimų") interesų, jiems gali būti taikomos griežčiausios sankcijos, nuo kurių kenčia paprasti žmonės, jiems "galima" (tai yra — jie sau leidžia) net naudoti jėgą be JT Saugumo Tarybos sankcijų", — sakė jis.
Atsižvelgiant į tai, aiškina Kosačiovas, Rusijos užsienio politika atrodo kokybiškai kitokia, kas sukuria jai autoritetą net kariaujančių šalių akyse ir taip "padidina tikrąją mūsų šalies įtaką, palyginti su jos objektyviomis ekonominėmis ar politinėmis galimybėmis".
Nedraugauti prieš
Išskirtinis Putino užsienio politikos bruožas, pasak Bespalovo, yra tas, kad Rusijos vadovas niekada nebandė draugauti su viena šalimi prieš kitą.
"Jis nėra linkęs sudaryti aljanso su vienomis šalimis prieš kitas šalis ar šalių grupes. Tai, kad Putinas ir jo administracija, Užsienio reikalų ministerija stengiasi kiek įmanoma palaikyti teigiamus ir subalansuotus santykius su visomis valstybėmis. Tai ypač pastebima jo politikoje Artimuosiuose Rytuose", — aiškino ekspertas.
Kaip pažymi analitikas, tai yra Rusijos užsienio politikos unikalumas, kuris nėra nukreiptas nei prieš JAV, nei prieš ES.
"Šis požiūris būdingas Rusijos politikai kitų planetos regionų atžvilgiu. Jei su kažkuria valstybe mūsų santykiai nėra patys geriausi — tai juk ne mūsų pasirinkimas, tai sąmoningos Vakarų politikos, kuria siekiama sulaikyti Rusiją, rezultatas arba Vakarų įtakos trečiųjų šalių valstybėms, kurios nevisiškai savarankiškos priimdamos sprendimus", — pridūrė Bespalovas.
Pasak nuolatinio Rusijos Federacijos atstovo kontaktinėje grupėje Boriso Gryzlovo, šiuolaikinės Rusijos politika tapo pagrindiniu didesnio stabilumo ir teisingumo tarptautiniuose santykiuose veiksniu.
"Būtent Vladimiro Putino politika, nepaisant visų oponentų ir priešininkų aktyvumo, atvėsino kai kurias karštas galvas ir išgelbėjo daugybės žmonių gyvybes, sustabdė ar sulaikė grėsmes prie mūsų šalies sienų ir tolimesniuose žingsniuose. Būtent ši politika iškėlė tokias užduotis kaip bendra kova su tarptautiniu terorizmu, stiprinant suverenių valstybių bendradarbiavimą ir ginant pačius valstybės suvereniteto principus, tradicijas, kultūros paveldą, istorinę atmintį nuo ištrynimo ir sunaikinimo", — mano politikas.
Rusijos Valstybės Dūmos liberalų demokratų frakcijos vadovas Vladimiras Žirinovskis taip pat pažymi, kad vykdydama savo politiką, Rusijos Federacija nesukuria "naujos Kubos, jokio naujo šalių bloko, niekam neperšame jokios ideologijos". "Taip pat mes įvedėme tvarką Sirijoje, pagerindami santykius su Iranu, Turkija — tai mūsų kaimynė ir NATO narė. Aš kaimynų politiką vadinčiau "suomizavimu", tai yra noru palaikyti gerus, bet abipusiai naudingus santykius su visais kaimynais... Tačiau apskritai Rusija vėl auga, o mūsų konkurentai sustingę", — pareiškė Žirinovskis.
Naujos tarptautinės platformos
Rusijos partijos "Teisingoji Rusija" lyderis Sergejus Mironovas pažymi svarų Rusijos indėlį formuojant ir plėtojant daugiapolio pasaulio institucijas. "Daugiapoliškumo idėja iš šūkio virto tikru veikiančiu tarptautinių santykių sistemos mechanizmu. Tai ŠBO, tai BRICS... tai G20, kurių viršūnių susitikimai vyksta nuo 2008 metų, ir kurie atlieka vis reikšmingesnį vaidmenį", — sakė partijos lyderis.
Anot jo, pasaulio istorijoje Vladimiro Putino vardas visų pirma bus siejamas su JAV vadovaujamų Vakarų valstybių dominavimo pasaulio politikoje eros pabaiga. Politikas paaiškino, kad XX amžiaus antrojoje pusėje šį dominavimą ribojo Sovietų Sąjungos įtaka.
"TSRS žlugimas Vašingtone ir kitose Vakarų sostinėse buvo suvokiamas kaip jų pergalė, kaip mandatas kurti vienpolį pasaulį. Bet tai būtų praeities kartojimas ankstesnėse epochose, kurių istoriją sudaro konfliktai, kilę dėl Vakarų noro įtvirtinti savo viršenybę. Šiandien tokie konfliktai baigtųsi pasauline katastrofa. Tik daugiapoliškumas gali išgelbėti planetą nuo šio destruktyvaus kelio", — įsitikinęs Mironovas.
Anot Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Andrejaus Klimovo, Rusijos Federacija pastaraisiais metais sugebėjo sukurti naujas pasaulines tarptautines platformas. "Juk Rusijos-Indijos ir Kinijos trikampis — jis atsirado daugiausia dėl BVP. Remiantis šiuo kertiniu akmeniu — Rusijos-Indijos ir Kinijos — buvo sukurta organizacija, kuri iš pradžių vadinosi BRIC, o po to, kai į ją įstojo ir Pietų Afrika, ji pradėjo vadintis BRICS. Tai ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, kuri dabar daro didelę įtaką Europos politikai", — teigė politikas.
Anot jo, per pastaruosius 20 metų iš tikrųjų susiformavo G20, kur Rusijos autoritetas yra nepaprastai didelis.
"Paimkime aukščiausiojo lygio susitikimą su Afrikos šalimis — visos Afrikos valstybės buvo atstovaujamos aukščiausiu lygiu susitikime su mūsų prezidentu. Tai yra didžiulė Rusijos politinė svarba, kurią dabar turime Ramiajame vandenyne — to taip pat apskritai nebuvo net Sovietų Sąjungoje", — tarė Klimovas.
Svarbūs pasiekimai pastebimi Lotynų Amerikoje, mano "Vieningosios Rusijos" partijos narys. Visų pirma jis atkreipia dėmesį į santykių su Kuba gerinimą, Rusijos indėlį ginant Venesuelos suverenitetą.
"Šiandien turime nepriklausomą politinę vadovybę, gana subalansuotus, pragmatiškus santykius su Brazilija — su didžiule Lotynų Amerikos šalimi. Mes turime abipusį supratimą su daugeliu kitų žemyno šalių", — teigė Klimovas.
