VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Lenkijos ministro pirmininko Mateušo Moravieckio ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimai, kad neva TSRS kartu su hitlerine Vokietija yra atsakingos už Antrojo pasaulinio karo protrūkį, atitinka Vakarų politiką, kuria siekiama susilpninti Rusijos geopolitinę įtaką ir "išardyti" jos, kaip pagrindinės tarptautinių organizacijų dalyvės, visų pirma nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, turinčios veto teisę, teisinį statusą, sakė Rusijos karinės-istorinės visuomenės mokslo skyriaus vadovas Jurijus Nikiforovas. Apie tai rašo RIA Novosti.
Praėjusį antradienį kalbėdamas Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdyje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Lenkija, prieš Antrąjį pasaulinį karą sudarė suokalbį su fašistine Vokietija ir yra tai įrodančių dokumentų.
Žmonės, kurie tarėsi su Hitleriu, šiandien Europoje griauna sovietų išvaduotojų kareivių paminklus, pridūrė Putinas. Rusija turi pakankamai archyvinės medžiagos, kuri neleis sumenkinti kovojusių per Didįjį Tėvynės karą atminimo, sakė Rusijos vadovas. Susitikime su NVS šalių vadovais Sankt Peterburge gruodžio 20 dieną Rusijos prezidentas kolegoms pristatė daugybę archyvinių dokumentų, susijusių su Antrojo pasaulinio karo istorija ir Europos šalių santykiais prieš karą.
Sekmadienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis teigė, kad 1939 metais TSRS ir Vokietijos pasirašytas Molotovo ir Ribentropo paktas nebuvo "nepuolimo paktas", o tapo "neįsivaizduojamų abiejų šalių įvykdytų nusikaltimų per ateinančius kelerius metus prologu". Savo pareiškime Moravieckis iš tikrųjų kaltino TSRS dėl Antrojo pasaulinio karo protrūkio kartu su hitlerine Vokietija.
Prieš tai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apkaltino Rusiją bandymu "perrašyti istoriją". Anot jo, nacistinės Vokietijos ir TSRS susitarimai lėmė "vėlesnę Baltijos šalių okupaciją". Nausėda taip pat paragino "nepamiršti pamokų", kurias, jo manymu, būtina išmokti atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos istoriją.
Europos Parlamento rezoliucija "Dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai", kurią šių metų rugsėjo 19 dieną priėmė Europos Parlamentas, pasižymėjo daugybe antirusiškų išpuolių. Visų pirma, teigiama, kad Antrasis pasaulinis karas buvo sovietų ir vokiečių nepuolimo sutarties rezultatas. Kaip pabrėžia ekspertai, iš tikrųjų pirmą kartą TSRS yra kaltinama dėl karo pradžios tokiame aukštame lygyje.
"Murmėjimas už stiklainį uogienės"
"Akivaizdu, kad tiek Lenkijos ministro pirmininko, tiek Lietuvos prezidento žodžiai yra reakcija į Vladimiro Putino kalbą, kuris, remdamasis faktais ir dokumentais, atskleidė Europos politikų melą ir Antrojo pasaulinio karo istorijos klastojimą", — "RIA Novosti" pasakojo Nikiforovas.
"Jų įnirtinga reakcija rodo, kad Europos šalyse buvo išgirsti Rusijos prezidento žodžiai. Tiek Lenkijos ministras pirmininkas, tiek Lietuvos prezidentas iš karto puolė kartoti jiems įprastus užkalbėjimus istorine tema, skirtus, žinoma, ne Rusijos piliečiams, o jų "bandai", — pabrėžė agentūros pašnekovas.
"Taip burtininkas vaikiškoje pasakoje murma magiškus žodžius, kai mano, kad jo burtai nustoja veikti", — pridūrė Nikiforovas.
Anot jo, "tiek Lenkijai, tiek Lietuvai nenaudinga peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatus. Jiems tikrai nenaudinga groti šia dūdele", — teigė istorikas.
Nikiforovas priminė, kad, pavyzdžiui, Memelio miestas (dabartinė Klaipėda) su regioninėmis teritorijomis "1939 metais savanoriškai buvo atiduotas Hitleriui", o po karo, po Potsdamo konferencijos, kuri patvirtino dalies Rytų Prūsijos perkėlimą į TSRS, žemė grąžinta Lietuvos TSR.
"Jei Stalinas yra nusikaltėlis, tai tegul Lietuva grąžina Klaipėdą", — sakė Nikiforovas.
"Jei Lenkija mano, kad Stalinas yra lygus Hitleriui, o Jaltos ir Potsdamo konferencijos Varšuvoje yra stalinizmo nusikaltimai, tada trečdalis Lenkijos teritorijos šalies rytuose turėtų būti peržiūrėtas Vokietijos naudai", — pridūrė jis.
Anot Nikiforovo, tiek Moravieckis, tiek Nausėda, tiek Lenkijos ir Lietuvos elitas "už stiklainį uogienės ir sausainių krepšį, nepaisydami savo šalies nacionalinių interesų, puola vykdyti nurodymų tų, kas nori peržiūrėti istoriją".
"O užsakovai sėdi Londone ir Vašingtone", — teigė Nikiforovas.
Niurnbergas-2 prieš Rusiją
Istorikas paaiškino to, kas vyksta, prasmę.
"Vyksta ilgas žaidimas. Vis labiau stengiamasi įteisinti Tarybų Sąjungos virsmą imperija, kuri nebuvo nugalėta per Antrąjį pasaulinį karą — bet nugalėta 1991 metais. Iš tikrųjų Vakaruose vis dažniau sakoma, kad Antrasis pasaulinis karas pasibaigė tik 1991 metais, nes šio karo prasmė buvo "didžiųjų demokratijų" kova už žmogaus teises ir laisvę prieš totalitarinius režimus", — teigė Nikiforovas.
"Tai, be abejo, ideologizuotas, pagal užsakymą sukurtas aiškinimas, neturintis nieko bendra su istorine tiesa, tačiau skatinamas siekiant susilpninti Rusijos įtaką pasaulio arenoje", — teigė agentūros pašnekovas.
"Ateityje, deja, esu tikras, išgirsime dar ciniškesnių, dar įžūlesnių, gėdingesnių teiginių apie istorinę tiesą, reikalavimų Niurnbergo 2-ojo teismo dėl stalinizmo ir jo rezultatų peržiūrint Rusijos, kaip TSRS paveldėtojos, vaidmenį tarptautinėse organizacijose, visų pirma, nuolatinės narystės JT Saugumo Taryboje su veto teise", — teigė istorikas.
TSRS ir vokiečių nepuolimo paktas (dažniausiai vadinamas jį pasirašiusiųjų, TSRS ir Vokietijos užsienio reikalų žinybų vadovų vardais — Molotovo ir Ribentropo paktu) buvo pasirašytas 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje. Nepuolimo pakto turinys nesiskyrė nuo tokiems susitarimams nustatytų tarptautinės teisės normų ir valstybių sutartinės praktikos. Kartu su susitarimu buvo pasirašytas slaptas papildomas protokolas, kuriame buvo apibrėžtos Sovietų Sąjungos ir Vokietijos interesų sritys. Dalis Baltijos valstybių, Vakarų Baltarusija, Vakarų Ukraina ir Besarabija buvo įtrauktos į TSRS įtakos zoną. Taigi, europinė TSRS siena pasislinko toliau į Vakarus.
Profesionalių karo istorikų teigimu, paktas leido Tarybų Sąjungai padaryti pertrauką ir pasiruošti karui, sustiprinti savo karinę pramonę ir padidinti Raudonąją armiją. O pradiniu Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu vokiečių kariuomenė buvo priversta pasitraukti link daug tolimesnių sienų.
Dėl šios priežasties TSRS sugebėjo laiku evakuoti daugybę pramonės įmonių į Rytus, taip pat papildomai sutelkė daugybę divizijų, kurios sulaikė Vehrmachto armiją netoli Maskvos ir Leningrado.
Be to, ekspertai pabrėžia, kad sovietų ir vokiečių nepuolimo paktas užkirto kelią Japonijos karui prieš TSRS, nes Tokijas buvo nepatenkintas Berlyno sprendimu pasirašyti šį paktą neatsižvelgus į Japonijos požiūrį.
Rusijos vadovybė ne kartą yra pareiškusi, kad negali būti nė kalbos apie Baltijos šalių okupaciją 1940 metais.
Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad Baltijos šalių įstojimą į TSRS ji laiko atitinkančiu to meto tarptautinės teisės normas. Departamento teigimu, terminas "okupacija" čia negali būti vartojamas, nes tarp TSRS ir Baltijos šalių nebuvo vykdomi karo veiksmai, o kariuomenė buvo įvesta sutartiniais pagrindais ir gavus aiškų šių respublikų egzistavusių valdžios institucijų sutikimą.
Be to, esant TSRS sudėtyje (išskyrus vokiečių okupacijos laiką Didžiojo Tėvynės karo metu), Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos.
