VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Žiurkės sugeba išgelbėti giminaičius iš spąstų, rodyti altruizmą ir juoktis, apie šias ir kitas žiurkių — ateinančių metų simbolio pagal Rytų kalendorių — savybes RIA Novosti pasakojo Maskvos valstybinio universiteto Zoologijos muziejaus spaudos centro vadovas Ilja Gomyranovas.
Kaip pažymėjo mokslininkas, iš pradžių Norvegijos žiurkės (Rattus norvegicus) gyveno prie vandens telkinių Rytų Azijoje, ir tik kartu su prekybiniais laivais apsigyveno kartu su žmonėmis visame pasaulyje. Jau XIX amžiuje jų buvo galima rasti visose pasaulio šalyse.
"Neseniai mokslininkai nustatė, kad žiurkės sugeba rodyti altruizmą ir užuojautą. Anksčiau tai buvo pastebėta tik pas beždžiones ir žmones. Žiurkės yra daug labiau linkusios padėti savo draugams, kurie joms anksčiau padėjo, ir stengiasi išvengti gyvūnų su "bloga reputacija". Tačiau viskas keičiasi, jei žiurkės mato, kad jų artimieji yra spąstuose. Jos iš visų jėgų stengiasi padėti išlaisvinti belaisvius ir džiaugiasi, kai tai pavyksta padaryti", — pasakė Gomyranovas.
Mokslininkas papasakojo, kad žiurkės net moka juoktis žaidimų metu, tiesa, jų juokas yra ultragarsinis, jo dažnis yra 50 kHz — ir kuo dažniau juokiasi, tuo sėkmingesnės jos yra tarp kitų savo rūšies gyvūnų.
"Bendravimui jos gali naudoti ir mimiką. Išsigandę gyvūnai suglaudžia ausis, išpučia nosį ir skruostus, o kitos žiurkės skaito šiuos signalus ir užjaučia jas. Patenkintų ir ramių žiurkių ausys, atvirkščiai, yra atsipalaidavusios ir dažnai net nukąra ant šonų. Taigi, jautrus klausos organas taip pat tapo komunikacijos priemone", — paaiškino mokslininkas.
Mokslininkas taip pat papasakojo apie jų dantų ypatybes. Žiurkės turi dviejų tipų dantis — priešakinius ir krūminius.
"Žiurkių priešakiniai dantys, kaip ir visų graužikų, auga visą gyvenimą, tuo tarpu žmogaus dantys nustoja augti dar vaikystėje. Tai įmanoma dėl to, kad kiekvieno danties pagrinde yra kamieninės ląstelės, galinčios gaminti visų rūšių audinius. Šių ląstelių, kaip mokslininkai jau seniai žino, yra ir žmogaus dantyse, tačiau dėl kol kas nežinomų priežasčių jos nedalyvauja dantų atauginime", — pasakė Gomyranovas.
Pasak eksperto, mokslininkai atrado signalinę molekulę, kuri kontroliuoja, kiek dentino gamina kamieninės ląstelės, gyvenančios žiurkių ir pelių priešakinių dantų pagrinde. Būtent jis padeda šiems gyvūnams išlaikyti optimalią dantų formą visą gyvenimą.
"Žiurkės nuolat verčiamos ką nors graužti, kad aštrintų dantis. Tuo tarpu augimo greitis yra toks didelis, kad dantis visą savo ilgį pasiekia vos per 50 dienų, o žiurkės priekinių dantų emalis yra nepaprastai kietas (5,5 Moso vienetų). Tai kone prilygsta plienui", — pridūrė Gomyranovas.
Jis taip pat paaiškino, kad žiurkių uodega nėra plika, o apaugusi daugybe trumpų plaukų, kurių dėka jos lengvai išslysta iš plėšrūno nagų.
"Daugybė kraujagyslių, esančių uodegoje, padeda joms reguliuoti temperatūrą, o laukinės žiurkės, gyvenančios netoli vandens telkinių, naudojasi savo uodega plaukdamos.
