VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Rusijos Federacijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis patarė Vilniaus merui Remigijui Šimašiui atsiversti istorijos vadovėlį prieš skleidžiant politines "deklamacijas" prieš rusų kultūros demonstravimą Lietuvos sostinėje. Apie tai jis parašė savo skiltyje RIA Novosti svetainėje.
Anksčiau paaiškėjo, kad Vilniaus meras oficialiai uždraudė 2020 metų gegužę planuojamą nemokamą Rusijos menininkų — Tureckio choro ir moterų grupės "Soprano" — koncertą. Jie turėjo koncertuoti pergalės dainų programoje 75-osioms pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinėms paminėti.
Vilniaus vadovybė čia įžvelgė Rusijos "propagandą" ir pavadino koncertą "hibridinio karo ginklu". Tuo tarpu programoje pažymėta, kad atlikėjai dainuos ne tik rusiškas, bet ir ukrainiečių, baltarusių, anglų, prancūzų, vokiečių dainas.
"Tik... yra niuansas. Galų gale, net egzotiškiausiuose istorijos aiškinimuose reikia laikytis bent kažkokios sekos. Jei Antrojo pasaulinio karo rezultatai yra "politiškai neteisingi", jei TSRS yra ne nugalėtoja ir išlaisvintoja, o "agresorė" ir "kurstytoja", tada... kodėl jūs, gerbiamas mere, vadovaujate svetimame mieste?" — rašo Medinskis.
Rusijos kultūros ministras pažymėjo, kad tokiu atveju reikia grąžinti Vilną (taip šis miestas buvo vadinamas anksčiau) Lenkijai. Juk dabartinė Lietuvos teritorija kartu su sostine yra tiesioginis Tarybų Sąjungos diplomatinių ir karinių pergalių rezultatas.
Be to, TSRS grąžino Lietuvai dešimt tūkstančių kvadratinių kilometrų su sostine, Druskininkų kurortu bei Klaipėda.
"Kam jau kam, o šlovingojo Vilniaus merui, prieš priimant politines deklaracijas, būtina įsigilinti į naujosios istorijos vadovėlį", — rašė Medinskis.
Jis taip pat priminė, kad 1941 metais Lietuva buvo Hitlerio agresijos auka. Po to dešimtys tūkstančių lietuvių buvo pasmerkti priverstiniam darbui Vokietijoje. Sunaikino 96 procentus iš maždaug 250 000 žydų, gyvenančių Lietuvoje, sudegino 26 kaimus.
"Tai, kad dideli nacių planai nebuvo iki galo įgyvendinti, kad lietuvių tauta vis dar egzistuoja, yra tiesioginis ir absoliutus Raudonosios armijos nuopelnas. 80 600 sovietų kareivių ir karininkų paaukojo savo gyvybę už Lietuvos išlaisvinimą... Tai, ką Vilniaus meras šiandien vadina "hibridinio karo elementais" — Šv. Jurgio kaspinas su pergalės ženklu virš Berlyno — tai taip pat yra mūsų bendra istorija ir kultūra", — aiškino ministras.
Medinskis pabrėžė, kad tarp didvyrių-išvaduotojų buvo ne tik rusai, ukrainiečiai, totoriai, kazachai ir panašiai, bet ir didvyriška 16-oji lietuviškoji Klaipėdos raudonarmiečių divizija. Visi jie kartu yra tikri Lietuvos didvyriai, kurie išgelbėjo žmones nuo mirties.
Anot ministro, Šimašius, "vykdydamas savo fašistinę cenzūrą", įžeidė visų šių žmonių ir nacizmo aukų atminimą.
Sovietų "okupacija" ir nacių šlovinimas
Baltijos šalių valdžia atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Yra žinoma, kad daugelis lietuvių vadinamųjų "nacionalinių didvyrių" per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavo naikinant vietinius gyventojus ir buvo naikinami Lietuvos žydų bendruomenėje, kuri vienu metu buvo viena didžiausių Europoje.
Lietuva kritikuojama už panašų požiūrį į istoriją — ir ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje.
Simono Vyzentalio centro Jeruzalės skyriaus vadovas Efraimas Zurofas teigė, kad vietos valdžia žmonėms nepasakė tiesos apie šalies istoriją, ypač apie holokaustą.
Tuo tarpu Baltijos šalių politinis elitas reguliariai skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą".
Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad trijų Baltijos šalių prisijungimas prie Tarybų Sąjungos 1940 metais atitiko tuo metu galiojusią tarptautinę teisę ir todėl negalėjo būti laikomas "okupacija".
Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad tarp valstybių nebuvo karo veiksmų, o sovietų kariuomenė buvo įvesta į respublikas, su vietos valdžios sutikimu. Be to, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nacionalinės valdžios institucijos veikė visą sovietmetį.
