VILNIUS, sausio 1 — Sputnik. Sputnik Estija tinklalapis pradėjo darbą nepaprastuoju režimu dėl šalies Policijos ir pasienio apsaugos departamento grasinimų pradėti baudžiamąjį persekiojimą agentūros darbuotojų atžvilgiu, praneša Sputnik Estija.
Anksčiau buvo pranešta, kad dėl Estijos valdžios institucijų grasinimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal straipsnį, kuriame numatyta iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, Sputnik darbuotojai buvo priversti nutraukti darbą redakcijoje nuo 2020 metų sausio 1 dienos.
"Noriu padėkoti jums, brangūs skaitytojai, už jūsų paramą per ketverius mūsų darbo metus, o ypač pastaraisiais mėnesiais, kai spaudimas ir grasinimai kiekvienam iš mūsų ir mūsų partnerių peržengė ribas. Bankai paliko mus be atlyginimų, mūsų nuomotojas buvo spaudžiamas ir priverstas nutraukti su mumis sutartį. Ir visa tai kiekvieno iš mūsų baudžiamojo persekiojimo grėsmės pagal straipsnį, numatantį maksimalią bausmę iki penkerių metų kalėjimo, fone. Vienintelė mūsų "kaltė" yra tai, kad mes — žurnalistai žiniasklaidos priemonėse, nepriklausomose nuo valdžios institucijų, ir tiesiog darome savo darbą", — teigiama MIA "Rossija segodnia" atstovybės Taline vadovės Jelenos Čeryševos kreipimesi, paskelbtame Sputnik Estija svetainėje.
Ji pažymėjo, kad darbuotojų darbo santykių nutraukimas su redakcija nereiškia, kad svetainės darbas baigtas.
"Svetainė ir toliau veiks pilna apimtimi, tačiau prireiks šiek tiek laiko, kad darbą organizuotų taip, kad negyventume po nuolatiniu Estijos valdžios spaudimu. Natūralu, kad mes pasistengsime kuo greičiau atkurti darbą", — pabrėžė MIA "Rossija segodnia" atstovė.
Šiuo laikotarpiu redakcija daugiausia skelbs naujienas, susijusias su padėtimi aplink Sputnik Estija, o ne Estijos darbotvarkės naujienas.
"Kovodami už teisę dirbti Estijoje, mes kovojame už Estijos ir užsienio skaitytojų teisę gauti visą informaciją. Galima nesutikti su mumis. Diskutuoti ir kritikuoti. Bet svarbiausia mums — galimybė mūsų skaitytojams kiekvieną dieną užeiti į mūsų svetainę ir patiems įvertinti informaciją, komentarus ir išvadas. Tai vadinama "žodžio laisve". Deja, jos Estijoje šiandien nėra", — pažymėjo Čeryševa.
Agentūros tinklalapyje jau paskelbti redakciją palaikusių politikų, žurnalistų ir visuomeninių veikėjų pareiškimai ir kreipimaisi į Europos ir tarptautines struktūras su raginimu įvertinti Estijos valdžios institucijų veiksmus.
Tarp agentūrą remiančių asmenų yra oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemas Deziras, buvęs Estijos ministras pirmininkas, buvęs Talino meras Edgaras Savisaaras, Europos Parlamento deputatė iš Estijos Jana Toom, Žmogaus teisių tarybos prie Rusijos prezidento vadovas Valerijus Fadejevas, Rusijos Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko ir daugelis kitų. Susirūpinimą dėl situacijos aplink agentūros darbuotojus išreiškė Tarptautinė ir Europos žurnalistų federacija.
"Dar kartą dėkoju už palaikymą visiems mūsų skaitytojams, kolegoms, visuomenės veikėjams, politikams ir visiems sąžiningiems žmonėms Estijoje ir kitose šalyse. Esant tokiai paramai, mes neturime kito pasirinkimo — mes ir toliau kovosime už teisę sakyti tiesą ir teikti jums išsamią ir aukštos kokybės informaciją. Netrukus mes sugrįšime", — pabrėžė Čeryševa savo kreipimesi.
Redakcija MIA "Rossija segodnia" anksčiau paragino visas tarptautines ir Europos organizacijas išreikšti savo poziciją dėl Estijos valdžios institucijų veiksmų, visų pirma kreipdamasi į JT, ES, ESBO, Europos Parlamentą ir "Reporterius be sienų".
Anksčiau Sputnik Estija darbuotojai iš šalies Policijos ir pasienio apsaugos departamento vadovybės sulaukė tiesioginių grasinimų iškelti jiems baudžiamąsias bylas, jei jie nenutrauks darbo su organizacija iki 2020 metų sausio 1 dienos. Šie veiksmai neva pateisinami 2014 metų kovo 17 dieną įvestomis Europos Sąjungos sankcijomis prieš daugelį fizinių ir juridinių asmenų, atsižvelgiant į įvykius Ukrainoje. Tačiau ES sankcijos buvo įvestos ne prieš MIA "Rossija segodnia", kuriai priklauso Sputnik, bet asmeniškai prieš agentūros generalinį direktorių Dmitrijų Kiseliovą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas situaciją aplink Sputnik Estija, pareiškė, kad Rusijos valdžia padarys viską, kad palaikytų Sputnik darbą kitose šalyse.
