Darbdavius šie skaičiai džiugina, o paprastus darbuotojus liūdina. Nes darbuotojai iš svetur yra pasirengę dirbti už mažesnį atlyginimą. Taip jie stabdo vidutinio atlyginimo augimą Lietuvoje. Daugelis lietuvių vėl pradeda galvoti apie migraciją į labiau išsivysčiusias Europos šalis.
— Arvydai, su kokia nuotaika lauki Naujųjų 2020 metų?
— Su niūria nuotaika. Tikėjausi, kad nuo sausio 1 dienos vadovybė, kaip buvo pažadėta anksčiau, padidins mūsų atlyginimus. Tačiau mūsų viltys nebuvo įgyvendintos. Bet paaiškėjo, kad mūsų kolektyve laukiama papildymo iš broliškos Ukrainos. Beveik visa dešimties narių brigada atvyks į objektą, kurį turime perduoti iki metų pabaigos. Jiems bus mokama dar mažiau nei mums. Taigi, tai yra subtili užuomina, kad prašyti pakelti atlyginimus neverta. O ten ir pradės atleisti Lietuvos piliečius pagal įvairius pretekstus.
— Taip, liūdna. Pernai pas mus į darbą priėmė septynis sunkvežimių vairuotojus su Ukrainos pasais. Pirmiausia jie atvyko į Lietuvą pagal "bevizį" režimą ir beveik šešis mėnesius dirbo neturėdami tvirtos padėties. Viršininkai mokėjo jiems grašius, tačiau ir už tai jie buvo pasirengę dirbti. Tada ypač uoliems padarė darbo vizas ir šiandien jie gabena krovinius visoje Europoje. O mūsų vairuotojai turėjo palikti darbą. Kai kurie jau persikėlė į Skandinaviją. Jie ten dirba už atlyginimą, du ar tris kartus didesnį nei Lietuvoje. Tiesa, gyvena sunkiomis sąlygomis, tačiau jei nori atsiųsti gerus pinigus šeimai, gali pakentėti. Be to, vaikinai dar jauni ir nepretenzingi.
— Prisimenu pirmąją mūsų migrantų, kurie 2000-ųjų pradžioje išvyko į Angliją, bangą. Mes buvome pasirengę dirbti darbininkais už anglų atlyginimą, kuris buvo tris kartus didesnis nei Lietuvoje už kvalifikuotą darbą. Bet po to, pamažu, mūsų atlyginimai didėjo, ir net daugelis išvykusiųjų galvojo grįžti į tėvynę. Štai vienas mano draugas, kuris net iš Anglijos galvojo sugrįžti į Lietuvą. Tačiau kai sužinojo, kad namuose visas darbo vietas užgrobia ukrainiečiai, nusprendė palaukti. Jis sako, kad jei net po "Brexit" Didžiojoje Britanijoje prasidėtų Lietuvos piliečių priespauda, geriau būtų persikelti į Prancūziją ar Vokietiją, o gal ir į Ispaniją.
— Įdomiausia tai, kad Lietuvos statistikos departamento darbuotojai kitais metais prognozuoja darbo migrantų iš Ukrainos padidėjimą. Netrukus Lietuvoje reikės išmokti ukrainiečių kalbą ir pripažinti ją antrąja valstybine kalba!
— Na, tu taip nejuokauk! Didžioji dalis migrantų iš Ukrainos, net nacionalistinių pažiūrų, atvykę į Lietuvą, netikėtai pradeda kalbėti rusiškai. Taigi, matyt, būtent rusų kalba vėl taps antrąja bendravimo kalba Lietuvoje, o ne anglų ar ispanų, kurias atkakliai studijuoja šiuolaikinis jaunimas.
