Analitikas: 2020-ieji bus ypač nepalankūs Baltijos šalių ekonomikai

© DepositphotosВильнюс, панорама города, архивное фото
Вильнюс, панорама города, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Šiais metais iš karto atsiras net keletas veiksnių, dėl kurių gali nukentėti Lietuva, Latvija ir Estija, įskaitant Rusijos siekį perkelti tranzitą iš Baltijos šalių uostų į savo uostus bei Britanijos pasitraukimą iš ES, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Ekonomistas, politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva užsiminė apie tris reikšmingus veiksnius, į kuriuos šiais naujaisiais metais turės atsižvelgti trys Baltijos valstybės.

Башня Гедиминаса в Вильнюсе, архивное фото - Sputnik Lietuva
Valdžios kaita, aistros dėl JAV ir Olimpiada: kas laukia Lietuvos 2020-aisiais

Taip ekonomistas pakomentavo iššūkius, kuriuos įvardijo Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis. Pasak politiko, jo ministerijai teks 2020 metais sutelkti dėmesį į "Rail Baltica", Latvijos geležinkelių, tranzito bei keleivių vežimo šalies viduje situaciją.

Nosovičius mano, kad būtent šie veiksniai nulems ne tik Latvijos, bet ir kitų Baltijos šalių ekonomikos plėtrą.

"Latvija ir kitos Baltijos šalys susidurs iš karto su keliais nepalankiais ekonominės plėtros veiksniais. Pirma, Rusijos tranzito perorientavimas iš Baltijos uostų į vidaus... Remiantis dabartiniais pareiškimais, visas tranzito perkėlimas bus baigtas iki 2023 metų. Vis dėlto 2020 metais šis procesas turėtų ženkliai suaktyvėti", — teigė ekspertas.

Antras veiksnys, pasak jo, yra naujojo septynerių metų ES biudžeto patvirtinimas ir Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

Vilkikas - Sputnik Lietuva
Lietuvos paslaugų eksportas per metus išaugo 19,8 proc.

"JK pasitraukimas reiškia Europos biudžeto sumažinimą šeštadaliu. ES biudžetas, atsižvelgiant į subsidijas Rytų Europos šalims, jau yra mažinamas, o Latvija jau dabar susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios pasireiškia, be kita ko, "Rail Baltica" projekto nesklandumais. Manau, kad pirmieji septynerių metų finansinės perspektyvos gyvavimo veiksniai visiškai palaidos šį projektą. Juo labiau, kad Suomija jau paliko projektą, Latvijos geležinkelių pareigūnai atvirai kalba apie problemas, iškilusias įgyvendinant šį projektą", — svarsto Nosovičius.

Trečiasis veiksnys, kuris paveiks Baltijos šalių ekonomiką, bus bendros Europos Sąjungos ekonomikos problemos.

"Čia pagrindinis neigiamas veiksnys bus tas pats Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos, kuris turės šokiruojantį poveikį Europos ekonomikai, vien todėl, kad ją teks derinti iš naujo. Po "Brexit" Londonas praras savo kaip vieno iš pagrindinių ES emisijos centrų statusą, o funkcijai perduoti prireiks laiko. Primenu, kad ankstesnė 2008 metų pasaulinė finansų krizė labiausiai paveikė Baltijos šalis. <...> Nepaisant to, kad ši krizė gimė ne Baltijos šalyse, o atvyko iš JAV", — teigė ekspertas.

"Rail Baltica" turėtų integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Planuojama paleisti traukinius 2026 metais.

Britanijoje gruodžio viduryje buvo surengti visuotiniai rinkimai, juos sąlygojo politinė krizė dėl artėjančio Britanijos pasitraukimo iš ES. Konservatoriai siekia "Brexit" įgyvendinti sausio 31 dieną, liberalai demokratai pasisako už narystės ES išsaugojimą, leiboristai žada naują referendumą.

Konservatoriams laimėjus, Borisas Džonsonas tapo ministru pirmininku ir žada pasitraukti iš ES iki sausio pabaigos.

Naujienų srautas
0