VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. JAV ir Iranui pavyko išvengti tiesioginės karinės konfrontacijos, tačiau šalys nieko nepasiekė, taip pat ir bendro išsamaus veiksmų plano (JCPOA) srityje, todėl artimiausias situacijos vystymosi regione perspektyvas vargu ar galima pavadinti geromis, mano Franklino Ruzvelto vardo JAV tyrimų fondo direktorius Jurijus Roguliovas.
Roguliovas pokalbyje su RIA Novosti pažymėjo, kad JAV nebuvo reikalingas didelis karas su Iranu.
"Jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad JAV nebuvo reikalingas didelis karas su Iranu. Iranas — nemaža šalis ir turi galingas ginkluotąsias pajėgas, aviaciją, karinį jūrų laivyną, raketinius ginklus. Tai sudėtingas kelias. Be to, Trampas sakė apie tai, kad JAV jau pakanka kariauti ir atvirkščiai, reikia išvesti kariuomenę iš Artimųjų Rytų. Tai ne jo koncepcija", — sakė Roguliovas.
Ekspertas taip pat priminė ir apie kitus Amerikos prezidento tikslus, kuriuose nėra karo su Teheranu. "Trampas vykdo rinkimų kampaniją. Bet koks rimtas susidūrimas su Iranu prives prie JAV kariuomenės pajėgų praradimo. Gauti karstus iš Artimųjų Rytų nežinia dėl ko — tai labai blogas rinkimų kampanijos fonas. Trampui to visai nereikia", — pabrėžė Roguliovas.
Savo ruožtu Iranas buvo priverstas atsakyti į generolo Soleimanio nužudymą, pabrėžė politologas. Tačiau kita vertus, karas su amerikiečiais regione, kuriame JAV turi daugybę karinių bazių, taip pat neįtrauktas į Irano planus, pridūrė Roguliovas. "Jie turėjo kažkaip atsakyti, tačiau tai padarė labai atsargiai. Tai iš tiesų politinis atsakas. Sprendžiant iš pareiškimų Jungtinės Valstijos įvertino ir suprato šį gestą", — sakė jis.
Taip pat politologas pabrėžė, kad nors buvo išvengta tiesioginio JAV ir Irano konfrontacijos, artimiausios situacijos raidos perspektyvas negalima pavadinti geromis.
"Artimiausia perspektyva negera. Todėl, kad šalys, išvengusios tiesioginės karinės konfrontacijos, nieko nepasiekė. Aš turiu omenyje, kad tarptautinis susitarimas su Iranu [JCPOA — Sputnik] buvo sunaikintas, o JAV ir toliau siekia naujo susitarimo. Taigi įtampa niekur neišnyks", — mano ekspertas.
Iškart po Naujųjų metų JAV paleido raketas į Bagdado oro uostą ir sunaikino Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) Kudso specialiųjų pajėgų vadą generolą Kasemą Soleimanį.
Irano aukščiausiosios saugumo tarybos sekretorius Ali Šamchanis sakė, kad šalis turi 13 scenarijų, kaip atkeršyti Vašingtonui. Donaldas Trampas pažadėjo išpuolio prieš amerikiečius atveju "greitai ir galingai" paleisti 52 raketas į taikinius Irane.
Irano užsienio reikalų ministras Mohamedas Džavadas Zarifas pavadino iraniečių išpuolį prieš bazę Irake, iš kurios buvo surengtas išpuolis prieš Irano piliečius ir pareigūnus, savigynos priemone. Kartu jis pabrėžė, kad Teheranas nesiekia "eskalavimo ar karo".
"Iranas ėmėsi ir įgyvendino proporcingas savigynos priemones pagal JT Chartijos 51 straipsnį, paleidęs raketas į bazę, iš kurios buvo vykdomas ginkluotas išpuolis prieš mūsų piliečius ir aukšto rango pareigūnus", — Twitter parašė Zarifas.
"Mes nesiekiame eskalavimo ar karo, bet mes apsisaugosime nuo bet kokios agresijos", — pridūrė jis.
Islamo revoliucinės gvardijos korpusas pagrasino surengti išpuolį JAV viduje, jei Vašingtonas atsakys į Irano raketų išpuolius prieš JAV bazes Irake, pranešė CNN.
Kanalo duomenimis, IRGC savo Telegram kanale paskelbė pranešimą, kad JAV planuoja "reaguoti į Irano išpuolius". Atsakydamas į tai, IRGC parašė: "Šį kartą jums atsakysime Amerikoje".
Anot kanalo, IRGC taip pat grasino Irano bombardavimo atveju surengti smūgius prieš Dubajų (JAE) ir Haifą (Izraelis).
Trečiadienio naktį Irano revoliucinės gvardijos korpusas paskelbė apie keršto už Soleimanio nužudymą operacijos pradžią: Teheranas paleido raketas "žemė – žemė" į JAV bazę Ein al-Assad vakarų Irake ir į bazę Erbilyje.
Trampas buvo susitikęs su savo nacionalinio saugumo komanda Baltuosiuose rūmuose, tačiau po to nebuvo paskelbta jokių oficialių pareiškimų.
