Latvija negalėtų egzistuoti valdant nacių režimui, pareiškė URM vadovas

© Sputnik / Sergey MelkonovLatvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Tačiau Rinkevičius pabrėžė, jog valstybė niekada nesutiks, kad Molotovo-Ribentropo paktas turėjo teigiamą prasmę

VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad respublika negalėtų egzistuoti valdant Vokietijos nacių režimui, praneša RIA Novosti su nuoroda į Latvijos radiją ir televiziją.

"Manau, kad mes visi suprantame, jog ir valdant hitlerinei Vokietijai laisva Latvija negalėjo egzistuoti. Tačiau tuo pat metu mes negalime sutikti ir niekada nesutiksime su traktuote, kad Molotovo-Ribentropo paktas, slapti Europos padalijimo į įtakos sferas protokolai, į kuriuos mes irgi patekome, kad tai yra kažkas gero ir kad tai turi būti "šviesinama", — sakė Latvijos URM ministras.

Be to, pasak ministro, karinė grėsmė regione neauga. Tačiau tuo pat metu Rinkevičius pabrėžė, kad pranešime, kurį Latvijos URM buvo parengusi kasmetinėms diskusijoms apie užsienio politiką Seime, pažymėta, kad padėtis gali pasikeisti labai greitai.

Варшава, архивное фото - Sputnik Lietuva
Lenkija nori priimti įstatymą, nukreiptą prieš "rusišką istorijos traktuotę"

Anksčiau kalbėdamas Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdyje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Lenkija, prieš Antrąjį pasaulinį karą sudarė suokalbį su fašistine Vokietija ir yra tai įrodančių dokumentų. Putinas pažymėjo, kad žmonės, kurie tarėsi su Hitleriu, šiandien Europoje griauna sovietų išvaduotojų kareivių paminklus.

Keletą metų Baltijos šalys ir Lenkija vykdo istorijos perrašymo politiką. Varšuva bando įtikinti visus, kad 1939 metais TSRS "užpuolė Lenkiją", kaip tai padarė hitlerinė Vokietija.

Kaip "įrodymą" Lenkija cituoja Molotovo ir Ribentropo paktą, pasirašytą 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje. Dokumento turinys neprieštaravo tarptautinės teisės normoms ir valstybių sutarčių praktikai. Tuo pat metu buvo pasirašytas papildomas protokolas, kuriame buvo apibrėžtos TSRS ir Vokietijos interesų sritys. Dalis Baltijos valstybių, Vakarų Baltarusija, Vakarų Ukraina ir Besarabija pateko į TSRS įtakos zoną.

Karo istorikų teigimu, paktas leido Tarybų Sąjungai "atsikvėpti" ir pasiruošti konfrontacijai, sustiprinti pramonę, padidinti armiją bei užkirsti kelią Japonijos karui su TSRS.

Naujienų srautas
0