Gyvename XXI amžiuje. Kaip prognozuoja analitikai, artėja technologinių katastrofų šimtmetis. Norint susprogdinti ar išjungti sudėtingus mechanizmus ir elektroniką, pakanka neteisingai pasukti vieną veržlę arba paleisti kompiuterinį virusą. Tai gali būti arba operatoriaus-šaltkalvio klaida, arba... konkurentų išdaigos.
Autorius nėra sąmokslo teorijų šalininkas, tačiau sumaištis aplink "Grigeo" kelia įtarimų. Per amžių amžius kapitalizmo rykliai niekuo nesibodėjo, norėdami "įpratinti prie dolerio" savo konkurentus. Norėdami tai padaryti, jie samdo išdaviką konkurentų stovykloje, siunčia dovanų Trojos arklius, skleidžia gandus apie priešo nesąžiningumą.
Šiuolaikiniame pasaulyje metodai nepakito, tačiau kovos įrankiai yra sudėtingesni, įtraukiant į savo veiklą revoliucijos įrankius — žiniasklaidą ir socialinius tinklus. Priešą galima nugalėti be atviros konfrontacijos. Pakanka nuvertinti jo turtą ir vėliau už centus supirkti jo akcijas. Ir tada arba prijungti prie savo įmonės, arba tiesiog privesti prie bankroto.
Kažkas panašaus, kaip atrodo autoriui, šiandien vyksta su "Grigeo" — vienu didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje.
Stabili įmonė staiga patenka į bedugnę. Ir viskas dėl avarijos gamybos atliekų valymo vietoje. Nevalytos nuotekos pateko į saugomus Kuršių marių vandenis. O socialiniuose tinkluose jau pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose parodyta putų pilna Neries upė, tekanti Grigiškių apylinkėse, kur, beje, įsikūrusi pagrindinė "Grigeo" gamykla.
O kokia yra šių dienų pasaulio ekonomikos tendencija? Teisingai, kova su klimato kaita ir gamtos tausojimas! Tai iš JT tribūnos transliuoja pati Greta Thunberg, mergaitė iš Švedijos, kurią žurnalas "The Times" pripažino metų žmogumi ir kuri beveik gavo Nobelio taikos premiją. Gamtos tarša šiandien yra pats sunkiausias nusikaltimas žmonijai.
Taigi, įmonė "Grigeo" gerokai įklimpo. Vargu, ar jai pavyks išsikapstyti. Blogiausiu atveju, ji taps pirmosios grupės neįgaliąja.
O dabar panagrinėsime sausą įvykių chronologiją. Sausio 6 dieną į viešumą iškyla, kad neišvalytos "Grigeo Klaipėda" gamyklos nuotekos pateko į Kuršių marias. Jau kitą dieną buvo paskelbta gamtai padarytos žalos suma — 60 milijonų eurų, o prezidentas ragina valdžios institucijas kruopščiai ištirti šį įvykį. Įmonės akcijos akimirksniu nuvertėja.
Netrukus prie suklydusios bendrovės persekiojimo prisijungia vieni iš pagrindinių "Grigeo" produkcijos vartotojų — mažmeninės prekybos tinklai. Ir tada dėl kritinio kritimo Vilniaus vertybinių popierių biržoje sustoja prekyba bendrovės akcijomis. Po dviejų dienų, sausio 10 dieną, prekyba atnaujinama, tačiau akcijas galima nusipirkti kur kas pigiau, nei siekia tikroji jų vertė. Taigi, net galima įsigyti kontrolinį akcijų paketą, kuris leis įsikišti į modernios ir pirmaujančios Lietuvos ekonomikos įmonės valdymą.
Tačiau sprendimo paieškos — tai ne tik "Grigeo" savininko ir vadovybės galvos skausmas. Nepamirškime, kad įmonių mokesčiai patenka tiesiai į valstybės iždą. O dėl avarijos ir galimų milijoninių baudų "Grigeo" veiklos rezultatai bus mažesni nei planuota, vadinasi, į biudžetą pateks daug mažiau mokesčių. Taigi, vyriausybė turės pakoreguoti pagrindinį valstybės finansinį įstatymą 2020 metams. Ir, greičiausiai, bus mažinamos išlaidos socialinėms reikmėms, o ne Krašto apsaugos ministerijai skirtos lėšos.
Ir visa tai likus devyniems mėnesiams iki politinės olimpiados — Seimo rinkimų.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
