Šiame tekste nuo 2008 iki 2012 metų valdžioje buvusiems konservatoriams primenama "Snoro" banko byla, jie kviečiami į Niujorko teismą papasakoti, kaip 2011 metais jie kartu su tuometine prezidente Dalia Grybauskaite privedė prie bankroto vieną didžiausių Lietuvos komercinių bankų.
Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondo tarybos pirmininko Jaroslavo Bogdanovo pareiškimą paviešino portalas "Vnešneekonomičeskije sviazi" ("Užsienio ekonominiai santykiai").
Ataskaitoje teigiama, kad jau 2020 metų kovo mėnesį Niujorko teismas pradės nagrinėti Lietuvos banko "Snoras" nacionalizacijos bylą. Lietuvai gresia milijardinės baudos.
Lietuvos pozicija pasirodė esanti abejotina dar ikiteisminio tyrimo stadijoje. Dalykas tas, kad byloje pagrindinis atsakovas bus buvęs laikinasis "Snoro" banko administratorius Saimonas Friklis. Iš jo reikalaujama pateikti dokumentus, patvirtinančius 470 milijonų eurų "Snoro" kapitalo trūkumą ir pagrindžiančius banko turto nacionalizavimą bei nusavinimą Lietuvos iždo naudai. Straipsnyje rašoma, kad Lietuva šį prašymą apskundė arbitraže, tačiau skundas atmestas. Taigi, Friklis turės pateikti teismui visus dokumentus. Priešingu atveju, žlugs jo profesinė reputacija.
Priminsime, kad "Snoro" bankroto laikotarpiu Friklio atlyginimas siekė 140 tūkstančių eurų per mėnesį. Už tokius pinigus jis dėjo savo parašą po visais dokumentais, kuriais buvo plėšomas banko turtas. 2011 metais "Snoro" bankroto įstatymų priėmimas Lietuvoje labai stulbino. Nuo Finansų ministerijos, kuriai vadovavo Ingrida Šimonytė, įstatymo projekto rengimo per vyriausybės, kuriai vadovavo ministras pirmininkas Andrius Kubilius, ir Seimo, kurį valdė Irena Degutienė, peržiūros procesus, iki Dalios Grybauskaitės pasirašymo praeidavo net ne dienos, o kelios valandos. Tokio sklandaus darbo gali pavydėti visų laikų įstatymų leidėjai.
Per vieną naktį buvo inicijuotos ir parengtos septynių (!) įstatymų pataisos. Ir jau ryte jie vienbalsiai (!) buvo apsvarstyti vyriausybėje ir patvirtinti Seime. Kiekvienas, kuris yra šiek tiek susipažinęs su Seimo darbo tvarka, pasakys, kad tokiam atvejui paprastai nepakanka net šešių mėnesių. Galų gale, bet kokį įstatymo projektą dar reikia apsvarstyti komitetuose ir komisijose. O štai čia įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios institucijų bei prezidentės veiksmų darnumas leidžia manyti, kad specialiosios tarnybos, Generalinė prokuratūra, Lietuvos bankas, vyriausybė, Seimas ir asmeniškai Dalia Grybauskaitė gerai padirbėjo iš anksto.
Būtent tada "Snoro" laikinuoju administratoriumi buvo paskirtas Saimonas Friklis, kuris prieš tai vadovavo detektyvų agentūrai "Kroll". Būtent šiai agentūrai Švedijos vyriausybė pavedė ištirti "Converse Group", pagrindinės buvusio "Snoro" savininko, Rusijos piliečio Vladimiro Antonovo, bendrovės lėšų teisėtumą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuolat, ir prieš, ir po bankroto, pabrėždavo Antonovo pilietybę. Ne vieta Rusijos pinigams Lietuvos žemėje tuo metu, kai visai progresyviai Europai gresia pavergimas "iš Rytų". Švedų "Swedbank", "DNB Nord" ir "SEB" bankai — visai kitas reikalas. Tik šie bankai yra patikimi. Taigi, visi Lietuvos valdžios veiksmai turėjo aiškų politinį pagrindą, o valstybė suvaidino reiderio vaidmenį.
Yra daug daugiau, ką galima papasakoti apie tai, kaip "Snoras" buvo sudraskytas į gabalus. Buvo ne tik politiniai, bet ir maži savanaudiški konservatorių interesai. Pakanka prisiminti, kaip Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus ir vyras spėjo išimti pinigus iš jau žlugusio banko. O kiek ir kas dar pasipelnė iš atidarytų seifų ir sąskaitų — vien Dievas žino. Galima trijų tomų detektyvinį romaną parašyti.
Todėl kovo mėnesį prasidėsiantis bylos nagrinėjimas Niujorko teisme gali užtrukti keletą mėnesių, o gal net metų. Sputnik Lietuva žada atidžiai stebėti bylos eigą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
