VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lenkija, palaikydama perversmą Kijeve ir ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje, staiga tapo Maskvos prieše. Apie tai papasakojo Jogailaičių universiteto profesorė Anna Razny lenkų leidinio "Myśl Polska" publikuotame straipsnyje.
Mokslininkė pažymėjo, kad iki 2014 metų Lenkijos ir Rusijos santykiai buvo gana geri, o istorinė politika jau nebuvo aršių diskusijų tema. Daug kas bylojo apie tai, kad Lenkija ir Rusija ėmėsi susitaikymo kelio ir jokia išorinė jėga neįtikins šalių nuo jo nukrypti.
Anot jos, iki 2014 metų Rusijos vadovybė neparodė jokių priešiškumo lenkams ženklų. Aiškus taikaus sambūvio ir bendradarbiavimo vaizdas subyrėjo 2014 metais.
Razny rašo, kad Lenkijos atlantistai savo šalies nenaudai nusprendė apginti globalius transatlantinių žaidėjų interesus. Jie atsigręžė į pašėlusią Jerzy Giedroyco Rytų politikos koncepciją, pagal kurią Stalino – Chruščiovo geografiniame formate "Didžioji Ukraina" suteikia garantijas, kad Lenkijai nekils "grėsmė" iš Rusijos pusės.
"Kovai su Rusija" Lietuvoje ketinama pasitelkti Tarpjūrio idėją >>
Autorė mano, kad nuo Ukrainos perversmo visi Varšuvos veiksmai tarptautinėje arenoje buvo nukreipti į kovą prieš Rusiją. Lenkų patriotizmo požymiai buvo rusofobija ir ukrainofilizmas. Be to, Varšuva ragina prisijungti prie vadinamosios "konkurencijos" prieš Rusiją NATO rėmuose, užuot sukūrusi savo modernią armiją ir gynybos potencialą.
Kaip priešiškus gestus prieš Maskvą iš Lenkijos, Razny vadina Rusijai taikomas sankcijas, apie kurias Lenkija nuolat kalba, dujotiekio "Nord Stream-2" blokavimą, taip pat paminklų Raudonajai armijai griovimą, prieštaraujantį 1994 metų susitarimui dėl atminimo vietų apsaugos.
