VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Siekiant gerinti skubiosios medicinos pagalbos paslaugų kokybę bei prieinamumą regionų gyventojams, Lietuva rengiasi diegti užsienyje populiarias telemedicinos paslaugas, kai pasitelkus modernias technologijas skirtingose gydymo įstaigose dirbantys medikai gali konsultuotis tarpusavyje gyvai per atstumą, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.
Tuo tikslu bus įgyvendinamas pilotinis Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas telemedicinos centrų projektas.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai, projektai teikiami derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms.
"Užsienio šalyse telemedicina — populiari, pasiteisinusi ir naudinga, nes suteikia galimybę medikams operatyviau keistis svarbia informacija apie pacientus, konsultuotis priimant sprendimus dėl gydymo. Natūralu, kad Lietuva irgi turi žengti su naujovėmis ir išnaudoti pažangiausias technologijas sveikatos sektoriuje. Tad pirmiausia telemedicina startuos teikiant skubiąją pagalbą. Vėliau spręsime, kokiose srityse būtų galima plėtoti šias paslaugas. Svetur tai populiaru ir teikiant paslaugas vaikams, gydant insultą, stebint lėtinius pacientus namuose, teikiant psichiatrijos ir intensyvios terapijos paslaugas", — sako ministras.
Anot jo, šios paslaugos itin svarbios, kai reikia spręsti kritinius atvejus, pavyzdžiui, kuo skubiau pradėti taikyti gydymą insulto, traumų, sunkių infekcijų atvejais. Juk kuo anksčiau pradedamas reikalingas gydymas, tuo daugiau galimybių žmogui pasveikti, išvengti mirčių.
Šį pilotinį projektą su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įgyvendins Kauno klinikos, Santaros klinikos ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL).
Planuojama, kad kiekviena iš šių įstaigų turės po tris konsultuojamus skubiosios medicinos pagalbos skyrius rajonų ar regionų ligoninėse, kurioms teiks telekonsultacijas, o esant poreikiui — ir stebėjimo paslaugą bei įstaigoje atliks vidaus konsultacijas.
Šis projektas dalyvavo Finansų ministerijos paskelbtoje inovatyvių, pažangių idėjų atrankoje dėl finansavimo iš ES lėšų. Jis pripažintas ekonomiškai efektyviausiu ir jam numatytas 3,1 mln. eurų finansavimas.
