Nuo sausio 1 dienos dėl gresiančio baudžiamojo persekiojimo redakcija turėjo nutraukti darbo santykius su Sputnik Estija ir MIA "Rossija segodnia". Tinklalapio vadovė Jelena Čeryševa, buvęs Sputnik darbuotojas Aleksandras Lukjanovas, Europos Parlamento narė Yana Toom ir buvusi "RusDelfi" redaktorė Margarita Kornyševa buvo pakviesti aptarti esamą situaciją "ETV +" kanale rusų kalba. Jų varžovai buvo Istorinės atminties instituto darbuotojas, teisininkas Sergejus Metlevas, strateginės komunikacijos ekspertas Ilmaras Raagas, saugumo ir gynybos informacijos centro vadovas Grigorijus Senkivas.
Uždrausti, o vėliau aiškintis
"Politinės ir ekonominės sankcijos žurnalistams — cenzūra. Cenzūra Estijoje draudžiama. Sputnik Estija yra žiniasklaidos priemonė, priklausanti Rusijos naujienų agentūrai "Rossija segodnia", kuriai netaikomos jokios sankcijos", — iš karto savo poziciją pareiškė Jelena Čeryševa.
Ji pažymėjo, kad Policijos ir sienos apsaugos departamento laiške buvo teigiama, kad MIA "Rossija segodnia" kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, "nes jis deda parašus".
"Nemačiau Dmitrijaus Kiseliovo parašo jokiame finansiniame dokumente. Aš juos matau du kartus per metus ant sveikinimo atvirukų — Laimingų Naujųjų metų ir Tarptautinės moters dienos proga", — sakė Čeryševa.
Margarita Kornyševa teigė, kad Europos Sąjungos dokumentuose rado atskaitomybės apibrėžimą. Tačiau ji yra tikra, kad Dmitrijus Kiseliovas nepatenka į nė vieną iš šių kriterijų.
"Taikomi du apribojimai — draudimas atvykti ir draudimas naudoti tuos išteklius ir objektus, kurie jam duotų pelno. Jei žurnalistus Estijoje laikome ištekliais, man kyla klausimas, ar tai nėra žurnalistų profesinės veiklos apribojimas", — sakė Margarita Kornyševa.
Aš neskaičiau, bet žinau
Istorinės atminties instituto darbuotojas Sergejus Metlevas teigė nemanantis, kad agentūros darbuotojai yra žurnalistai. Ilmaras Raagas, koordinuojantis strateginę komunikaciją ir užkertantis kelią dezinformacijos plitimui, pridūrė, kad nepritaria portalo uždarymui.
"Vis dėlto labai mažai žmonių juos skaito Estijoje ir, mano manymu, jie galėjo dirbti taip, kaip dirbo", — sakė jis.
Vėliau jis pasakė, kad kaip mokytojas analizuoja atsitiktinius Sputnik Estija straipsnius, ir pažymėjo, kad medžiagai dažnai trūksta objektyvaus įvertinimo, nes žurnalistai prašydavo komentarų tik iš vienos pusės.
Jelena Čeryševa nedelsdama atkirto, primindama, kad Sputnik Estija darbuotojai nuo pat pirmos dienos buvo atsidūrę nelygiose sąlygose, palyginti su kolegomis iš kitų žiniasklaidos priemonių — vyriausybinių institucijų, politikai atsisakė duoti agentūrai komentarus ar interviu.
Aleksandras Lukjanovas pavyzdžiais paprašė parodyti, kurie iš jo straipsnių, per aštuonis mėnesius, kuriuos jis dirbo portale, jų buvo 100–120, nėra žurnalistinis darbas, kuriose vietose tiksliai juose buvo propaganda? Nė vienas iš dalyvių negalėjo pasakyti nieko konkretaus.
Vietoje to, Metlevas teigė, kad "specialistų, policijos teisininkų nuomonė yra tokia, kad jūs neturite teisės tęsti šios šalies teritorijoje vykdomą veiklą šia forma. Nepatinka — eikite į teismą. Estijos teismai yra visiškai nepriklausomi. Jei jūs ten laimėsite, mes jums paplosime. Jei ne, būsite toliau uždaryti".
Į tai Jelena Čeryševa tik gūžčiojo pečiais: "Mes sustabdėme, bet nenutraukėme savo veiklos".
Telefono griebėsi ir Ilmaras Raagas, kuris nustebęs pasakė, kad portalas veikia. Čeryševai ir Kornyševai vėl teko paaiškinti, kad portalas nebuvo uždarytas, tačiau Sputnik Estija nuo naujų metų neturi darbuotojų, o pats portalas veikia nepaprastuoju režimu.
"Jei atidžiai perskaitysite 93 straipsnį, atkreipkite dėmesį į tai, mes neturime teisės teikti jokių paslaugų, net ir nemokamai. Net iš savo namų iš asmeninio kompiuterio", — sakė Jelena Čeryševa.
Kai pasibaigė argumentai
Saugumo ir gynybos informacijos centro vadovas Grigorijus Senkivas teigė, kad Sputnik Estija vadovybė tiesiog "nesugebėjo išspręsti savo ekonominių ir finansinių problemų ir pridengė tai žodžio laisve".
Tokio pobūdžio problemų tikrai buvo. Bankai uždarė Sputnik Estija darbuotojų sąskaitas. Spaudžiamas savininkas buvo priverstas nutraukti redakcijos patalpų nuomą.
"Estijoje portalas neturi jokio svorio, tačiau Sputnik išėjimas į didžiąją žiniasklaidą per provokacijas turi didelę reikšmę. Iš karto iškyla mintyse Sputnik demaskuota akcija, kai tarnybos metu buvo sužeistas vienas vaikinas, o Sputnik vėliau bandė prišnekėti, kad Estijos kariuomenėje kažkaip diskriminuojami rusai. Ir žiūrėk, kas ten nutinka — jie ten į juos šaudo. Toks propagandinis triukšmas aplink tai kilo", — sakė Metlevas.
Vedėjas Andrejus Titovas sustabdė pranešėją, primindamas, kad tai, kas pasakyta, netiesa, ir ši tema jau buvo aptarta jo studijoje. Beje, būtent Titovas prisiminė dar vieną įsidėmėtiną faktą. Praėjusiais metais "Propastop" tinklaraščio aktyvistai, šmeižiantys propagandą ir melagingą informaciją apie Estiją, pradėjo rinkti parašus, prašydami parlamento uždaryti Sputnik Estija ir "Baltnews" portalus.
"Ir reikėjo surinkti vos tūkstantį parašų. Pirmiausia jie nustatė vieną terminą, paskui pratęsė mėnesiui, paskui pratęsė iki metų pabaigos. Galiausiai buvo surinkti 573 parašai — net tūkstančio žmonių nebuvo. Niekam tai neįdomu", — teigė Titovas.
Diskusijos pabaigoje buvo paskelbti dviejų tiesioginės transliacijos metu vykusių apklausų duomenys. Sputnik Estija veiklos sustabdymą cenzūra laikė 90% paskambinusių žiūrovų ir 57% "Facebook'e" balsavusių vartotojų.
