VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Beveik 50 užpuolimų ir 12 žmogžudysčių per trejus metus — lygiai prieš 20 metų Sankt Peterburge sulaikytas maniakas, medžiojęs vienišus pensininkus. 5-osios greitosios medicinos pagalbos stoties pediatras Maksimas Petrovas, prisistatęs gydytoju iš klinikų, lengvai įgydavo vyresnio amžiaus žmonių pasitikėjimą, suleisdavo migdomųjų, vėliau nužudydavo ir apiplėšdavo. Apie tai, kaip jis buvo sugautas — RIA Novosti medžiagoje.
Mirtina injekcija
1999 metų pavasarį Vasiljevskio saloje buvo rastas pensininko kūnas. Jis buvo pasmaugtas. Iš nužudytojo buto dingo antikvariniai daiktai. Po kelių dienų — dar viena žmogžudystė tame pačiame rajone. Pagyvenusi moteris, Didžiojo Tėvynės karo veteranė, buvo pasmaugta nailoninėmis kojinėmis. Nusikaltėlio grobiu tapo ordinai ir medaliai.
Pirštų atspaudų nusikaltimo vietoje nerasta. Pačios aukos įsileidžia žudiką namo: jokių įsilaužimo požymių. Tyrėjai apklausė aukų artimuosius ir draugus, šukavo vietines turgavietes ir kalbėjosi su pirkėjais, tačiau dingusių daiktų nerasta.
Vyresnio amžiaus žmonių žudymai tęsėsi. Teismo medicinos ekspertai visų aukų kraujyje rado stiprių migdomųjų dozę. Bylos buvo sujungtos į vieną, tačiau tyrėjai vis tiek neturėjo įrodymų.
Netrukus policija gavo pranešimą apie neįprastą apiplėšimą. Nežinomas asmuo paskambino į pensininkų butą, prisistatė gydytoju iš klinikos ir suleido injekciją, po kurios buto šeimininkė užmigo. Po to iš buto buvo pavogti visi vertingi daiktai.
Tarpusavyje saugumo pajėgos išvadino žudiką "slaugytoju". Ištraukė archyvus ir atskleidė dešimtis panašių istorijų apie "gydytoją iš klinikos". Iš pradžių buvo atliekami tik plėšimai. "Slaugytojas" pirmą kartą nusprendė nužudyti 1998 metų spalį: atsukęs bute dujų degiklius. Laimei, auka atsibudo laiku. Kitą dieną jis padarė panašų triuką kaimyniniame name, tačiau ir ten viskas baigėsi gerai.
Užsikabino už fluorogramos
2000 metų sausio mėnesį žudikas persikėlė į Sankt Peterburgo Frunzienskio rajoną. Padėtis tapo nevaldoma: nusikaltimai buvo vykdomi beveik kiekvieną dieną, o maniakas stengėsi nepalikti nė vieno gyvo. Tačiau tyrėjai vis tiek negalėjo suprasti, kokiu principu jis vadovavosi.
Mėnesio viduryje maniakas pagaliau padarė klaidą. Viena jo aukų išgyveno ir davė išsamius parodymus. Anot pensininkės, gydytojas jai atnešė pastaruoju metu jai atliktos fluorogramos tyrimo rezultatus.
Paaiškėjo, kad neseniai nužudytos pagyvenusios moterys buvo paguldytos į vieną kliniką. Maniakas išsirinkdavo aukas būtent pagal fluorogramas. Pacientų patogumui rentgeno tyrimo rezultatai buvo paliekami visiems prieinamoje dėžutėje. Ten buvo viskas: vardas, amžius ir tikslus adresas.
Policija surengė pasalą visame rajone. Ir 2000 metų sausio 17 dieną Turkų gatvės 27-ajame bute suskambėjo durų skambutis. Vietoj vienišo pensininko duris atvėrė policija. Sunkiai pagaunamas "slaugytojas" buvo sulaikytas. Tai buvo pediatras Maksimas Petrovas.
Pas jį buvo rasti švirkštai, skustuvas ir nailoninės pėdkelnės. Tyrimas truko apie dvejus metus ir jis buvo kaltinamas dėl 12 žmogžudysčių ir beveik 50 apiplėšimų.
Nors Petrovas prisipažino padaręs daugumą nusikaltimų, jo kolegos ir pažįstami negalėjo patikėti, kad tai padarė jis. Pediatras buvo žinomas kaip pavyzdingas šeimos žmogus, trijų vaikų tėvas, puikus gydytojas, ne kartą gelbėjęs gyvybes. Žiniasklaida jį pavadino "mirties gydytoju".
Teismo posėdyje Petrovas atsisakė prisipažinti ir pareiškė, kad buvo priverstas save apšmeižti. Tačiau tyrėjai turėjo pakankamai jo kaltės įrodymų: batų pėdsakų, rašysenos patikrinimo rezultatų — kelių aukų butuose Petrovas paliko nepadorius užrašus ant veidrodžių, tikėdamasis suklaidinti tyrėjus.
2003 metų lapkričio 21 dieną Sankt Peterburgo teismas skyrė jam kalėti iki gyvos galvos "Belyj lebed" specialiojo režimo bausmių kolonijoje.
Tačiau Petrovas vis tiek priminė apie save. 2012 metais jis skundėsi Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl sulaikymo sąlygų kardomojo kalinimo įstaigoje: perpildytos kameros, patalynės trūkumas, norma — 300 mililitrų vandens per dieną. EŽTT kaliniui priteisė daugiau nei 15 tūkstančių eurų.
