Ekspertas: ES subsidijos buvo svarbiausia pavara Lietuvos ekonomikoje

© Sputnik / Владислав АдамовскийУлочки старого города Вильнюса, архивное фото
Улочки старого города Вильнюса, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Jei viskas vystysis tokia linkme ir toliau, Lietuvai teks egzistuoti pasiskolintų lėšų sąskaita ir vidaus ekonomikos režimu, mano ekspertas Michailas Beliajevas

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Ekonomistas, Rusijos strateginių studijų instituto ekspertas Michailas Beliajevas interviu Sputnik Lietuva pabrėžė, kad Baltijos šalys yra įpratusios gyventi ES sąskaita, o lėšų mažinimas niekada nebūna palankus.

"Jos jau turi labai mažai nuosavos gamybos, savo ekonomikos. Bet kokiu atveju, net ir egzistuojanti ekonomika pritaikyta tokio tipo lėšų srautams. <...> Net jei ji [ekonomika] funkcionuoja normaliai, bet iš mažos ekonomikos pašalinamos didelės lėšos, kurios, galima sakyti, jei ne pagrindinė, bet svarbiausia pavara. Žinoma, visa tai lemia labai rimtą šio mechanizmo gedimą", — teigė ekspertas.

Beliajevas padarė prielaidą, kad šioje situacijoje iš pradžių šalys turės pasikliauti pasiskolintomis lėšomis ir gyventi vidaus ekonomikos režimu, kuris gali paveikti pensijas.

"Tai įprasta istorija, užkraunanti didelę naštą šalies ekonomikai ir jos gyventojams", — apibendrino jis.

Anksčiau prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su užsienio reikalų, energetikos, finansų ir žemės ūkio ministrais metu buvo aptarti pagrindiniai būsimo septynerių metų ES biudžeto klausimai ir Lietuvos pozicija.

Вид на Ригу зимой - Sputnik Lietuva
Politologas: neįtikėtina, kaip Baltijos šalys pasiryžo demaršui prieš migrantus ES

URM vadovas Linas Linkevičius teigė, kad biudžeto klausimu reikia siekti lygių galimybių, kad Lietuvos neištiktų netikėta "šoko terapija".

Savo ruožtu, Šapoka pažymėjo, kad toks sanglaudos lėšų mažėjimas "gali privesti Lietuvą prie tikrųjų vidutinių pajamų spąstų" ir gali sulėtėti ekonomikos augimas. Jis pabrėžė, kad daug progresyvių projektų yra finansuojami iš sanglaudos fondų.

Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kas turės neigiamos įtakos ūkininkams ir infrastruktūros projektams, įskaitant "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizaciją su žemynine Europa.

Lietuva mano, kad ES biudžeto siūlymai yra nepriimtini.

Naujasis Europos Sąjungos biudžetas 2021-2027 metų laikotarpiui numato drastišką finansavimo mažinimą sanglaudos politikai, Lietuvos atveju — net 27 proc. Nausėda ne kartą teigė, kad naujasis biudžetas turėtų būti subalansuotas ir teisingas.

Naujienų srautas
0