VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Rusijos gynybos ministerija paskelbė medžiagą 75-ųjų Varšuvos išvadavimo nuo nacių metinių proga.
Pažymima, kad naujasis istorijos skyrius grindžiamas dokumentais iš Karo departamento Centrinio archyvo fondų. Visų pirma jame yra daug dokumentų apie 1944 metų rugsėjo Varšuvos sukilimą.
"Apie galingą fašistinę Vokietijos gynybą, kurią pralaužė Raudonoji armija išlaisvindama Varšuvą, pasakojama 1-ojo Baltarusijos fronto operatyvinės vadovybės nuotraukų albumuose. Albume yra unikalių nuotraukų apie gynybos proveržį, puolimo ir artilerijos pasiruošimo padarinius", — rašoma Gynybos ministerijos pranešime.
Skyriuje taip pat yra dokumentų apie nacių žiaurumus Lenkijoje, apie vidaus Armijos Krajovos padalinių teroristinę veiklą Raudonosios armijos užnugario vadavietėje Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos teritorijose 1944–1945 metais.
Gynybos ministerija pažymi, kad publikacija skirta istorinei tiesai apsaugoti, kovai su istorijos klastojimu, bandymais peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatus.
Britų ir amerikiečių nužudymai koncentracijos stovykloje
Visų pirma, iš išslaptintų dokumentų matyti, kad Treblinkos mirties stovykloje, Lenkijoje, per Antrąjį pasaulinį karą žuvo mažiausiai 500 britų ir amerikiečių.
"Po komandiruotės į Treblinkos mirties stovyklą, kuri buvo sukurta 1942 metų liepą tarp Varšuvos ir Balstogės, laikraščio "Už Tėvynę" korespondentas pranešė 70-osios armijos politinio skyriaus vadovui, kad kartu su žydais, romais, lenkais ir kitais "dujų kamerose" žuvo mažiausiai 500 britų ir amerikiečių", — rašoma dokumente.
Be to, pateikiamos pranešimo detalės: "Iš pasakojimų aišku, kad 1942 metų liepą vokiečiai liepė visiems britams ir amerikiečiams susirinkti Varšuvoje kalėjimo aikštėje, siekdami atlikti mainus į karo belaisvius". Tačiau susirinkusieji buvo išsiųsti į stovyklą, kur anksčiau buvo išvežti visi žydai. Ten britai ir amerikiečiai "kartu su tūkstančiais kitų buvo nedelsiant išsiųsti į vadinamąją pirtį, kur buvo nužudyti".
Nacių sunaikintas kultūros paveldas
Dokumentuose taip pat nurodoma, kad nacių kariuomenė, 1945 metų sausį besitraukdama iš Varšuvos, visiškai sunaikino kelis miesto kvartalus, kultūros paveldo objektus.
"Varšuva yra sunaikinta. Gatvėse nėra nė vieno nepaliesto namo, o ištisi kvartalai virto griuvėsiais. Nebeliko nė vieno paminklo. Miesto kultūrinės vertybės sunaikintos ir apiplėštos. Beveik kiekviename kieme yra kapų, gatvėse guli nukankintų lenkų lavonai", — rašoma politiniame pranešime Vyriausiajai sovietų armijos ir TSRS karinio jūrų laivyno direkcijai.
Dokumente taip pat aprašytos miesto kapų kalvos, kuriose buvo palaidota iki 120 tūkstančių vokiečių nužudytų ir sudegintų lenkų.
Varšuvos išvadavimas
Sovietų kariuomenė išlaisvino Varšuvą per Vyslos-Oderio puolimo operaciją 1945 metų sausio 17 dieną. Tai leido Raudonajai armijai žengti link Vokietijos sienos ir turėjo didelę reikšmę TSRS ir Lenkijos pokario santykiuose. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas įsteigė medalį "Už Varšuvos išlaisvinimą", kuris buvo įteiktas daugiau nei 690 tūkstančių kovų už Lenkijos sostinę dalyvių.
Dėl vokiečių veiksmų kairioji Lenkijos sostinės dalis virto griuvėsiais. Buvo sunaikinta 84% būstų, materialiniai nuostoliai įvertinti 2,5 milijardo dolerių.
Karo istorikų teigimu, mūšiuose Varšuvos kryptimi žuvo apie 200 tūkstančių sovietų karių. Žuvusiems kariams atminti buvo įkurtas mauzoliejus, kur palaidota apie 21,5 tūkst. Raudonosios armijos 1-ojo Baltarusijos fronto kareivių. 1950 metais, penktųjų Vokietijos kapituliacijos metinių proga, buvo atidarytas 19,2 ha ploto memorialas.
Centrinę komplekso dalį sudaro skulptūrinės grupės, vaizduojančios Raudonosios armijos kareivius, ir 21 metro ilgio granito obeliskas su užrašu "Amžina šlovė nenugalimos sovietų armijos didvyriškiems kariams, žuvusiems kovose su nacių užpuolikais už Lenkijos ir mūsų sostinės Varšuvos išvadavimą".
