VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Lietuva tapo didžiausia Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) importuotoja Rytų Europoje, o tai gali sukelti problemų Lenkijai, norėjusiai perparduoti JAV SGD kaimyninėms šalims, rašo Maksimas Rubčenka RIA Novosti.
Lietuva SGD gauna iš Rusijos bendrovės "Kriogaz", kuri priklauso "Novatek" įmonei. Per praėjusius metus Klaipėdos SGD terminalas gavo daugiau nei keturiasdešimt suskystintų gamtinių dujų partijų — beveik pusę to, kas pagaminta nuo gamyklos atidarymo 2019 metų balandžio mėnesį. Paskutinis krovinys iš Vysocko pristatytas praėjusį savaitgalį.
Operatorius "Klaipėdos nafta" pareiškė, kad dabar tiekiama daugiausia. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" skaičiavimais, per metus "mėlynojo kuro" reeksportas iš Klaipėdos į kaimyninę Latviją ir Estiją išaugo 2,6 karto, aprūpinant du trečdalius visų dujų tiekimų iš Lietuvos.
Be to, "Klaipėdos nafta" pranešė, kad terminalo pajėgumai einamaisiais metais jau buvo visiškai rezervuoti, be to, 300 milijonų kubinių metrų daugiau nei pernai. O prieaugį lėmė Rusijos gamykla.
Tačiau Lietuva vis dar gauna SGD iš Norvegijos, taip pat buvo pavienių pristatymų iš JAV. Tačiau iš Vysocko naudingiau dėl trumpesnio maršruto: tanklaiviai plaukia vos dvi paras. "Klaipėdos nafta" sutaupo apie pusę milijono dolerių, atsižvelgiant į dujų vežėjo nuomos sumą per parą.
"Klaipėdos SGD terminalas, išvystytas ir kokybiškai prižiūrimas vamzdynas pasiteisina. Lietuva tapo regiono dujų rinkos kryžkele", — sakė laikinasis "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Dėl Lietuvos dujų tiekimo pasiekimų daugiausia pralaimi Lenkija, kuri dėl JAV SGD tikėjosi tapti dideliu dujų centru Europoje. Lenkijos valstybinė įmonė "PGNiG" netgi sudarė keletą ilgalaikių sutarčių su Amerikos tiekėjais, manydama, kad galės perparduoti kurą kaimynams.
Kaip rašo autorius, greičiausiai Latvija, Estija ir Suomija persiorientuos į pigias Rusijos ir Norvegijos dujas iš Lietuvos. O Kijevas, kuris anksčiau pasirašė trišalę sutartį su Varšuva ir Vašingtonu, atsisako nutiesti dujotiekį į Lenkiją.
Ukrainos dujų transportavimo sistemos operatoriaus vadovas Sergejus Makogonas anksčiau manė, kad dujotiekio statyba yra netikslinga, nes jau yra prieinamų dujotiekių.
Panašu, kad Varšuvai nelieka nieko kito, kaip skųstis JAV. Tačiau pagalbos iš Vašingtono greičiausiai nebus, nes Amerika jau užsitikrino rinkodarą.
Taip pat kita Lenkijos problema yra ta, kad SGD dėl vandenyno gabenti nėra kuo, nes valstybinė įmonė "PGNiG", "PGNiG Supply and Trading" trejų metų laikotarpiui paskelbė konkursą šešiems ar aštuoniems dujų vežėjams, kurių kaina yra apie 20 milijonų JAV dolerių per metus vienam laivui. Tačiau nustatyta tokių paslaugų kaina yra per maža.
Apskritai Lietuva šiandien turi daugiau galimybių tapti naujuoju Europos dujų centru nei Lenkija.
Klaipėdos SGD terminalas
Vienintelis importinių SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metų gruodžio 3 dieną Klaipėdoje. Lietuvos valdžia teigia, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio". Lietuva SGD laivą-saugyklą nuomojasi iš Norvegijos, ir kasmet "Klaipėdos nafta" už tai moka po 60 milijonų eurų. Praėjusią vasarą valdžia nusprendė išpirkti dujų saugyklą, pateisindamos tai tuo, kad terminalas bus naudingas ateityje.
Nors politikai dažnai kalba apie Lietuvos "energetinę nepriklausomybę", šalis ir toliau perka dujas iš Rusijos.
Daugiausia SGD į Lietuvą atkeliauja iš Norvegijos, o nuo šių metų — ir iš Rusijos. Lietuvos valdžia taip pat tvirtina, kad gauna "mėlynąjį kurą" iš JAV, tačiau kai kurie ekspertai tuo abejoja ir pabrėžia, kad pristatymai buvo tik keli.
Per daugiau nei mėnesį Klaipėdos terminalas priėmė tris tanklaivius su Rusijos SGD.
Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo ekspertas Aleksandras Nosovičius, rusiškų dujų tiekimas — vienintelis būdas Vilniui sustabdyti savo SGD terminalo bankrotą. Be to, ekspertas pabrėžė, kad rusiškas kuras yra naudingas Lietuvai, tačiau apskritai situacija yra absurdiška, nes Lietuva rado "alternatyvą" rusiškoms dujoms SGD iš Rusijos pavidalu.
