Prieš trejus metus Vilniaus ir Varšuvos santykiai buvo sustingę į ledą dėl lenkų tautybės Lietuvos piliečių teisių pažeidimo. Pagal restitucijos įstatymą jiems ne tik nebuvo grąžinta žemė, bet ir nebuvo leista rašyti vardus ir pavardes lietuviškuose pasuose lenkų rašmenimis ir naudojant lenkiškos abėcėlės raides. Už tai, kad užrašė adresų lenteles dviem kalbomis lenkų gyvenvietėse jiems negailestingai skyrė baudas.
Bet, kaip paaiškėjo, tautinių mažumų teisės yra niekis, palyginti su Lenkijos ir Lietuvos geopolitinėmis pretenzijomis dėl viršenybės Rytų Europoje. Ir sugrąžinti Vilnių ir Varšuvą į šiltą vienas kito glėbį, kaip prieš 400 metų pavyk...Rusijai.
O vienas iš konservatorių lyderių (pagrindinių vietinių lenkų engėjų), Lietuvos Seimo narys Arvydas Anušauskas, meilės dabartinei Lenkijai proveržyje, netgi pasiūlė iškilmingai švęsti Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės patekimą į Kremlių ... 1610 metų rudenį.
Tai, kad Lietuvos valdžia vėl tapo artimiausiais politiniais draugais Lenkijai, rodo ir dažni delegacijų vizitai visais lygiais — parlamento, vyriausybės ir prezidento. O Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moraveckis šią savaitę net viešės Lietuvoje, kad kartu su kolega Sauliumi Skverneliu galėtų stebėti Kauno "Žalgirio" ir Berlyno "Alba" krepšinio varžybas. Įdomu, už ką ar prieš ką "sirgs" Lenkijos ir Lietuvos premjerai? Straipsnio autorius mano, kad prieš Vokietiją. Ir ne tik sporte.
Varšuva vis labiau traukia link savęs Rytų Europos lyderės antklodę. Ir čia Lietuva jai padeda iš visų jėgų. Pirmiausia — perrašant istorijos faktus. Per neseniai įvykusį "Sniego susitikimą" Trakuose Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pylė alyvą ant savo kolegos Jaceko Čaputovičiaus galvos.
"Mes tikrai neleisime taip lengvai falsifikuoti istorijos ir mūsų strateginiai komunikatoriai jau dabar bendradarbiauja ir duoda atkirtį tam melui, kuris, deja, vėl bandomas skleisti perrašant istoriją, atgaivinant Stalino įvaizdį kaip kažkokio teigiamo veikėjo, pateisinant Molotovo-Ribentropo paktą", – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė Linkevičius.
Į kitą Lenkijos ir Lietuvos istorijos falsifikatorių ataką griežtai atsakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Pranešime Federalinei asamblėjai jis paskelbė apie archyvinių nuotraukų ir vaizdo medžiagos centro sukūrimą, kuris "neleis dešimtmečiams į priekį pakenkti protėvių, kurie atidavė savo gyvybes kovoje su fašizmu, atminimui". O per sausio 18 dieną Sankt Peterburge vykusį susitikimą su veteranais ir patriotinių organizacijų atstovais Putinas pasakė dar griežčiau: "Užčiaupsime nešvarią burną, kurią kai kurie lyderiai atidaro užjūryje, kad galėtų pasiekti tiesioginių politinių tikslų, ir užčiaupsime juos tikra informacija".
Taigi artimiausiu metu Lietuvos ir Lenkijos istorinio fortepijono "grojimo keturiomis rankomis" meistrai pristatys partitūrų, kuriomis jų pirmtakai, Lenkijos ir Lietuvos valdžia, grojo politinę muziką Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, originalus.
Matyt, taip pat bus pristatyti dokumentai, įrodantys lenkų ir lietuvių dalyvavimą 1940 metų Holokauste. Varšuva jau priėmė įstatymą, kuris griežtai nubaus tuos, kurie net mini lenkų dalyvavimą Holokauste. Žvelgdama į Varšuvą, Lietuva taip pat galvojo priimti panašų įstatymą. Tai yra šalyje, kurioje daugiau kaip 90 procentų žydų gyventojų (daugiau nei 200 tūkst. žmonių) buvo sunaikinta fašistinės okupacijos metais.
Kai kuriais naujos "istorinės tiesos" klausimais Lietuva netgi lenkė Lenkiją, šlovindama tuos, kurie tiesiogiai dalyvavo Lietuvos žydų genocide — "miško brolius".
Greičiausiai nauji centro paskelbti dokumentai, apie kuriuos paskelbė Vladimiras Putinas, papasakos apie visus lenkų ir lietuvių istorinius menus.
"Turime ginti tiesą apie Pergalę. Priešingu atveju, ką pasakysime savo vaikams, jei melas visame pasaulyje plinta kaip infekcija? Turėsime faktus palyginti su įžūliu melu ir bandymais perrašyti istoriją", — sakė Rusijos prezidentas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
