VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Mokslininkai nustatė, kad seniausias Žemėje esantis krateris yra Jarabuba Vakarų Australijoje. Jis susiformavo prieš 2,222 milijardus metų, proterozojaus eroje, ir su juo susijęs įvykis atliko svarbų vaidmenį Žemės istorijoje. Rezultatai skelbiami žurnale "Nature Communications".
Australijos mokslininkai iš Kurtino universiteto sugebėjo nustatyti tikslų Jarabubos kraterio Vakarų Australijoje amžių. Kad šis krateris labai senas, buvo manoma ir anksčiau, tačiau jo amžius iki šiol nebuvo tiksliai nustatytas.
Tiriamojo kraterio dugne tyrėjai rado cirkonio ir monazito mineralų, kurių kristalizacija įvyko meteorito kritimo metu. Tokie kristalai, kurie susidaro smūgio metu, esant ypač aukštam slėgiui ir temperatūrai, vadinami "smūginiais".
"Smūginių" kristalų tyrimo rezultatai, naudojant izotopinį urano-švino metodą, parodė, kad Jarabubos krateris yra 2,222 milijardo metų senumo ir mažiausiai 200 milijonų metų senesnis nei bet kuris kitas krateris Žemėje.
"Jarabubos krateris ilgą laiką buvo pripažintas kaip smogiamosios struktūros, tačiau jo amžius nebuvo aiškiai apibrėžtas", — universiteto pranešime spaudai cituojamas Chris'as Kirkland'as, Žemės mokslų mokyklos profesorius ir vienas iš tyrimo autorių.
"Dabar mes žinome, kad jis susiformavo pačioje ankstyvojo proterozojaus ledynmečio pabaigoje, kai didžioji dalis planetos paviršiaus buvo padengta ledu, o atmosferoje ir vandenynuose aktyviai kaupėsi deguonis".
Mokslininkai padarė išvadą, kad meteoritas arba asteroidas trenkėsi į ledynų dengtą žemę. Po smūgio susidarė 70 kilometrų skersmens krateris, ištirpo didžiulis ledo kiekis.
Skaičiavimo metodas parodė, kad tokio masto smūgio metu į atmosferą išsiskyrė apie trilijoną tonų vandens garų, svarbių šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Anot autorių, to pakanka pakeisti klimatą planetoje ir išvesti jį iš ledynmečio. Iš tikrųjų Jarabubos kraterio amžius tiksliai sutampa su ledyninių nuosėdų išnykimo laiku.
"Jarabubos amžius sutampa su senovės ledynmečių pabaiga. Po smūgio ledynų nuosėdų uolienose nėra 400 milijonų metų. Tai rodo, kad galingas meteorito poveikis gali paveikti viso pasaulio klimatą", — sako kitas tyrimo autorius Nicholas Timms'as.
Autoriai mano, kad jų taikomas metodas gali būti naudojamas kitiems senoviniams krateriams tirti.
"Mūsų tyrimo pavyzdys rodo, kaip svarbu tiksliai nustatyti jau žinomų kraterių amžių. Pavyzdžiui, Jarabubos krateris buvo stebimas mokslininkų prieš daugiau nei du dešimtmečius, kol paaiškėjo, kokį svarbų vaidmenį jis atliko Žemės istorijoje", — sako Aaron'as Kavosi's, kuris taip pat dalyvavo tyrime.
