Estija pasipiktino "per pigia" rusiška elektra Baltijos šalyse

© Sputnik / Сергей Мальгавко / Pereiti į medijų bankąЛинии электропередач.
Линии электропередач. - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Rusijos elektra nėra apmokestinama už anglies išmetimą, todėl šalis įgyja kainų pranašumą Baltijos šalių rinkoje, sako Kadri Simson

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Europos energetikos komisarė iš Estijos Kadri Simson pareiškė, kad reikia rasti sprendimą, susijusį su Rusijos ir Baltarusijos elektra Baltijos šalių rinkoje. Apie tai praneša "ERR" portalas.

Холмистая западная часть острова Лангёйа возле Нюквога, архивное фото - Sputnik Lietuva
Pelenai iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės bus skirti vienai Norvegijos salų atkurti

Anot jos, pigesnė Rusijos ir Baltarusijos elektra nėra apmokestinama už išmetamą anglies dioksido kiekį, o tai sukuria pranašumą rinkoje.

Europos Komisijos narė teigė, kad apie 75 proc. Rusijos pagamintos energijos tenka branduolinei energijai, o likę 25 proc. pagaminama akmens anglimi kūrenamose elektrinėse, kurioms netaikomi išmetamųjų teršalų mokesčiai.

Ji paaiškino, kad pigi rusiška elektra į Estiją patenka per Suomiją, o baltarusiška — į Lietuvą.

Jos nuomone, tokia padėtis neleistina.

"Rusija neprivalo mokėti jokio tarpinio tarifo [už savo elektros energiją]: tai (Rusijos elektros importas — ERR) negali tęstis", — sakė Simson.

Estijos politikė mano, kad kitaip aplinkos padėtis nesikeis, nes šalis, apleisdama skalūnų elektrines, pradės naudoti importuotą elektrą, išmetančią tą patį anglies dvideginio kiekį.

Вильнюс с высоты птичьего полета, архивное фото - Sputnik Lietuva
Ekspertas: "žaliosios energijos" plėtra Lietuvoje gali pabloginti žmonių gyvenimą

Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija paskelbė planą, kaip iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą. Europos investicijų bankas paskelbė, kad nuo 2022 metų jis nepalaikys jokių angliavandenilių projektų.

Estija energiją daugiausia gauna iš skalūnų pramonės. Tačiau ES aplinkos politika diktuoja skalūnų naftos atsisakymą.

Remdamasi savo įsipareigojimais Europos Sąjungai, pagal Paryžiaus klimato susitarimą Estija privalo radikaliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2030 metų ir beveik visiškai (iki nulio balanso būsenos) iki 2050 metų.

Didelę šių išmetamų teršalų dalį gauna degalų skaldyklų įmonės, kurios dėl ES reikalavimų jau susidūrė su plataus masto krize.

Naujienų srautas
0