VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Prieš du šimtus metų, 1820 metų sausio 28 dieną, Rusų jūreiviai Michailas Lazarevas ir Fadėjus Belingshauzenas atrado Antarktidą. Dabar yra apie 90 mokslinių stočių, įskaitant Rusijos, nemažai pingvinų kolonijų ir kitų vietinių gyventojų. Turistai atvyksta vasarą, o poliarinių regionų tyrinėtojai gyvena ištisus metus. Apie tai, kaip patekti į Baltąjį žemyną — RIA Novosti medžiagoje.
Pietinis ir šalčiausias
Antarktida nepriklauso jokiai šaliai. Ten dirba mokslininkai, atvyksta turistai iš viso pasaulio. Tačiau keliautojai turi būti pasirengę sudėtingoms oro sąlygoms.
Vidutinė temperatūra — 50 laipsnių žemiau nulio. Žemiausia — 89,2 laipsniai šalčio — buvo užfiksuota Rusijos "Vostok" stotyje, esančioje žemyno gilumoje. Tyrinėtojai sako, kad žodis "minus" praktiškai nevartojamas. Ir taip aišku. Tai piečiausia ir šalčiausia žemės paviršiaus dalis. Bet čia galima rasti barą, yra gaisrinė ir net gimdymo namai.
Rusijos "Belingshauzeno" stotyje taip pat pliusinė temperatūra (vasario mėnesį vidutinė temperatūra siekė +1,1 laipsnio), ši vieta juokais net vadinama kurortu.
Kaip patekti į Antarktidą
Apsilankyti čia kaip turistui nėra sunku, tačiau labai brangu. Lengviausias kelias yra lėktuvu iš Ušuajos (Argentina). Programų kaina, priklausomai nuo trukmės ir maršruto — nuo 6,5 tūkst. dolerių. Už bilietą į Argentiną mokama atskirai. Yra ilgos ekskursijos — nuo 10 iki 15 tūkst. dolerių, VIP kruizas siūlomas už 29 tūkst. Apskritai, už kelionę turite būti pasirengę sumokėti 50 tūkst. dolerių.
"Turistai nusileidžia tose pačiose vietose, viskas yra aiškiai suorganizuota, — aiškina Rusijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto grupės vadovas Sergejus Pisarevas. — Kontrolė yra labai griežta: negalima imti akmenukų ar artintis prie paukščių".
Pagrindinė kiekvieno keliautojo į Antarktidą taisyklė — neatvežti svetimų mikroorganizmų. Net atsivežtas vanduo bus konfiskuojamas iš atvykėlių (čia jis išgaunamas iš sniego, ledo, paimamas iš ežero). O drabužiai dezinfekuojami.
Anot tokių kelionių operatorių, specialių sveikatos reikalavimų nėra. Tačiau privalomas draudimas, apimantis avarinę evakuaciją.
"Jei sergate rimtomis ligomis, neturėtumėte ten vykti, nes kitiems tapsite našta visos kelionės metu", — sako Konstantinas Zaicevas, ledo tyrėjas.
Reikės šiltų, bet "kvėpuojančių" drabužių, šiltų apatinių, kepurės, dengiančios ausis ir kaktą, kaukės, apsaugančios veidą nuo vėjo ir šalčio, patogių, vandeniui atsparių šiltų batų, kumštinių pirštinių. Daug ką galima išsinuomoti. Žiūronai yra naudingi ir tikrai prireiks fotoaparato.
Kaip gyvena poliarininkai
"Kiekvienas žmogus turi savo kambarį", — gyvenimo sąlygas apibūdina dokumentinių filmų režisierė Olga Stefanova, žiemą praleidusi Antarktidoje. — Yra sporto salė, visiems skirta valgykla, miestelis".
Anot jos, aštuntą valandą visi pusryčiauja. Tada pasiskirstoma darbais. Būna netikėtumų, kai jie kartu atlieka vieną užduotį. Antrą valandą — priešpiečiai, tada vėl darbas. Septintą vakaro — vakarienė ir laisvas laikas. Šeštadienis yra visos stoties maudynių diena.
Tyrinėtojai rengia iškylas, tvarko aplinką, eina aplankyti vieni kitų. Pavyzdžiui, šalia "Belinsghauzeno" yra Čilės poliarinė stotis "Frei". Ten poliarininkai gyvena su savo šeimomis — žmonomis ir vaikais.
Švenčiamos šventės — tiek bendros, tiek Antarktidos. Pagrindinės yra saulėgrįža — birželio 22 dieną. Stotyse organizuojami renginiai su kokteiliais, į kuriuos pridedama 500 tūkstančių metų senumo ledo, žaidžiamas biliardas, valgomi pyragai ir geriamas šampanas.
Vestuvės, gimtadieniai ir laidotuvės
Antarktidoje vyksta net vestuvės, gimsta vaikai. Belingshauzene yra stačiatikių bažnyčia ir kapinės Buromsko saloje (prie Mirno stoties).
"Aš buvau ten pirmą kartą prieš keletą metų ir pamačiau tyrinėtojų kapų būklę. Labai norėjau, kad jie būtų tinkamos būklės", — sako Olga Stefanova.
"Antarktidoje nėra žemės, todėl žmonės yra palaidoti metaliniuose sarkofaguose, pritvirtintuose ant uolų. Nuo 1956 metų mūsų stotyse mirė 77 žmonės, tik septynių iš jų kūnai buvo išvežti į tėvynę", — sakė ji.
Anot jos, buvo galima surinkti privačias aukas, dėl kurių senieji sarkofagai buvo padengti nerūdijančiu metalu, apklijuoti apvalkalu, atkurtos lentelės. Poliarinių kraštų tyrinėtojai padėjo atsiminti, kas ir kur buvo palaidotas.
Tada trejus metus truko kruopštus darbas, kurio metu buvo ieškomi aukų artimieji, draugai, kolegos. Pasirodė, kad buvo sukurtas unikalus istorijų, laiškų, eilėraščių, nuotraukų archyvas, padarytas filmas.
Tarp žuvusiųjų yra užsieniečių. Pavyzdžiui, geriausias pingvinų fotografas pasaulyje — Bruno Senderis iš Šveicarijos. Jis mirė 1997 metais, eidamas į kitą fotosesiją.
"Paprastai jis eidavo vienas, kad niekas jo netrukdytų, susiliedavo su gamta ir mėgaudavosi akimirka, kad galėtų padaryti unikalų kadrą", — prisimena Konstantinas Zaicevas.
Pingvinai "remontuoja" traktorių
Vietiniai žemyno gyventojai — pingvinai: karališkieji, Adelės ir kitos rūšys. Galima sutikti plėšriuosius paukščius — albatrosus. Žinduoliai yra tik jūriniai: Vedelio ruoniai, krabaėdžiai ruoniai, jūrų leopardai, Roso ir jūrų ruoniai. Pakrantėje yra galimybė pamatyti delfinus ir banginius.
"Pingvinai yra labai smalsūs ir draugiški. Jie patys ateina į stotį, žiūri pro langus, — sako Olga Stefanova. — Mechanikas taiso traktorių, paukščiai ateina, stebi, "kalbasi".
Ruoniai taip pat leidžia prieiti arčiau, tačiau jų negalima glostyti: jie yra plėšrūnai.
Turistai, kurių ypač daug — dešimtys tūkstančių — vasarą beveik netrukdo gyvūnams ir paukščiams. Keliautojai nusifotografuoja su pingvinais ir išvyksta. Vyksta ilgos kelionės: Antarktidoje rengiamos lenktynės, kino festivaliai ir koncertai. Čia 2013 metais netgi koncertavo "Metallica".
